Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai Vilniuje

Ypatingos sukakties proga Vilniuje vyks daugybė oficialių renginių, bet netrūks ir švenčių bei parodų, kuriose laukiami visi vilniečiai ir miesto svečiai.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto eksponavimas

2018 m. sausio 21–lapkričio 15 d.

Sausio 21 d. Signatarų namuose (Pilies g. 26) bus atidaryta ekspozicija „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863–1918 metai“. Svarbiausias jos eksponatas – 1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas. Nemokama ekspozicija bus atvira lankytojams antradieniais–sekmadieniais 10–18 val.

A post shared by DELFI.lt (@delfilietuva) on

„Baltijos laisvė“ – Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečiui skirtas koncertas

2018 m. sausio 27 d.

Koncertas iškilmingai pažymės 1918-uosius, kurie visoms trims Baltijos šalims buvo ypač reikšmingi. Visų trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras atliks Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių kūrinius Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.  

 

Premjera: baletas „Vytautas“

2018 m. sausio 28 d.

Dviejų dalių baletas papasakos Vytauto Didžiojo gyvenimo istoriją bei nukels žiūrovus į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Šalies publikai šis pasirodymas bus pristatytas pirmą kartą – jį valstybingumo šimtmečio proga padovanos Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro kūrėjai.

Šimtmečio kelionė laiku į 1918 m.

2018 m. vasario 9–18 d.

2018 m. vasario 9–18 d. Vilniaus gatvės pasikeis taip, kad jų išvaizda primins miestą 1918-aisiais, kai Vilniaus senamiesčio širdyje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Renginio metu lauks nemokamos ekskursijos, tačiau ir pasivaikščiojimas miesto gatvėmis be gido bus ne mažiau įdomus: ieškok užrašų su senaisiais gatvių pavadinimais, XX amžiaus pirmajai pusei būdingų patiekalų restoranuose ir kitų staigmenų.  

Laisvės laužai

2018 m. vasario 16 d. vakaras

Kasmet pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Gedimino prospekte uždegami šventiniai laužai. Valstybingumo atkūrimo šimtmečiui pažymėti šis renginys įgaus neįprastą mastą – Gedimino prospekte bus uždegta net 100 laužų, kurie nusidrieks nuo Seimo iki Katedros aikštės.

A post shared by DELFI.lt (@delfilietuva) on

Laisvės trimitininkas

Kasdien. Paskutinis pasirodymas: 2018 m. vasario 16 d.

Laisvės trimitininkas jau beveik metus iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kasdien groja antruoju Lietuvos himnu vadinamą kūrinį „Lietuva Brangi“. Jo atlikimo laikas – 19:18 – parinktas neatsitiktinai. Jis simbolizuoja metus, kuriais buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Paskutinį kartą trimitininkas kūrinį atliks praėjus lygiai metams nuo pirmojo savo pasirodymo – 2018 m. vasario 16 d., per šventinį koncertą Katedros aikštėje.

Tradicinis koncertas Katedros aikštėje

2018 m. vasario 16 d.

Kiekvienas vilnietis žino, jog vasario 16 d. vakare Katedros aikštėje kasmet vyksta šventinis koncertas. Nemokamame renginyje ir šiemet turėsi galimybę išvysti žinomiausius Lietuvos atlikėjus, kurie sukurs ypatingą patriotinę nuotaiką. Dalyvauti šventėje kviečiami visi.

Paroda: „Lietuvos teatro dailė 1920–1940 m.“

2017 m. gruodžio 7 d.–2018 m. spalio 5 d.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato specialiai Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą. Čia galėsi sužinoti, kaip vystėsi teatro menas po nepriklausomybės paskelbimo. Koks buvo jaunos šalies kultūrinis gyvenimas? Tikėtina, jog atsakymą į šiuos klausimus pavyks rasti čia.

Šimtmečio dainų šventė

2018 m. liepos 1–6 d.

Ar įmanoma nedidelėje teritorijoje sutalpinti visos šalies kultūrą? Ko gero, tik per dainų šventę. Liepos 1–6 d. Žmonės iš visos Lietuvos susirinks Vilniuje tam, kad pasidalintų savo krašto dainomis, šokiais ir tradicijomis. Reginys yra toks įspūdingas, kad UNESCO įtraukė jį į Pasaulinio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

A post shared by Matas J (@aerialmatas) on