Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Vilniaus katedros varpinė atveria duris lankytojams

Visą dešimtmetį Vilniaus katedros varpinė buvo uždaryta, o pastaruosius trejus metus truko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. Gegužės 16 dieną Vilniaus katedros varpinė atveria duris lankytojams!

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.

Pagrindinė varpinės funkcija – skambinti varpais. Katalikų Bažnyčioje pamaldų metu varpais pradėta skambinti VII amžiuje. Šie muzikos instrumentai priskiriami vadinamiesiems idiofonams. Varpų skambesį nulemia daug gaudžiančių garsų, kurie idealiu atveju atitinka viršutinių garsų sekos oktavos struktūrą. Varpai liejami iš bronzos (apie 77 % vario ir 23 % alavo), puošiami ornamentais, herbais, Šventojo Rašto citatomis. Prieš užkeliant ir pakabinant varpinėje, bažnyčių varpai yra pašventinami, labai dažnai jiems suteikiami šventųjų vardai. Varpai tvirtinami prie pritaikytos sijos, kabinami ant sukamosios ašies, o jų viduje pritvirtinama laisvai pakabinta šerdis iš kalto arba lieto metalo. Varpo, šerdies ir pagrindo matmenys kruopščiai apskaičiuojami, nes tai leidžia pasiekti pageidaujamų smūgių dažnį.

2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos, Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio. Didžiausias varpas sveria 2595 kg, mažiausias – 464 kg. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.

Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai galės susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais.

Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuos ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus katedros požemių administracija. Gegužės–rugsėjo mėnesiais varpinė bus atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val., šaltuoju metų laiku – viena valanda trumpiau.

Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo objektą, įgyvendintas projektas „Katedros varpinės tvarkybos darbai – remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio bendra suma 969 636 Lt, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 816 907 Lt. Ekspozicijos įrengimą rėmė: Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, LR kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“.

Informacija www.bpmuziejus.lt

2014 05 13