Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.
Jazz Cellar
Atminimo akmenys

Vilniaus Senamiesčio grindinyje vilniečiai ir miesto svečiai gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas aštuonių Holokausto metu žuvusių garbių vilniečių atminimas. Aštuonios atminimo plokštės neatsitiktinai atsirado Rūdninkų, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Vasario 16-osios gatvėse, – čia dirbo, mokėsi ar gyveno iškilios ir daug Vilniui nusipelniusios asmenybės: garsūs gydytojai, Vilniaus geto metraštininkas, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje įkūrėjai ir kt.

Vienas akmuo guli Rūdninkų g. 8, kur buvusioje Žydų realinėje gimnazijoje mokėsi talentingas paauglys Icchokas Rudaševskis, palikęs ateities kartoms bręstančio paauglio akimis atpasakotą gyvenimo gete dienoraštį. Rūdninkų gatvės grindinyje atsiradusi varinė plytelė liudys Vilniaus istoriją ir čia gyvenusius asmenis.

Dar du atminimo akmenis galima rasti ties Vokiečių g. 14 pastatu, kur žydų šeima Fania Lewando ir jos vyras Lazar Lewando įkūrė turbūt pirmąjį Lietuvoje vegetarišką restoraną. Fania buvo ne tik puiki šefė, bet ir pedagogė – savo pačios įkurtoje kulinarijos mokykloje vietos moteris mokė gaminti vegetarišką maistą, o receptus detaliai aprašė 1938 metais pasirodžiusioje knygoje „Vegetariškų-dietinių receptų knyga: 400 patiekalų, pagamintų išimtinai iš daržovių“, kuri pernai metais išleista ir lietuvių kalba.

„Atminimo akmuo“ ties Vilniaus g. 33/Islandijos g. 2 įamžina gydytojo dr. Samuelio Margolio atminimą, kuris čia gyveno ir priiminėjo ligonius. Visai šalia – Vilniaus g. 31/Islandijos g. 1 – esanti plytelė grindinyje skirta gydytojui Dr. Jakovui Vygodskiui atminti, kuris 1918-1919 m. ėjo ministro be portfelio žydų reikalams pareigas. Dar tris „Atminimo akmenis“ bus galima aplankyti ties Vasario 16-osios g. 8/Šermukšnių g. 1 – Šemiavičių šeimai – Lejbai, Chajai ir Lejai, nužudytiems žydų Holokausto metu, atminti.

Tai tarptautinis projektas, o Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių prie jo prisijungsi. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę po 18 Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų.

Aštuonias tokias plokšteles Vilniuje įrengė „Atminimo akmenų“ idėjos autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Asmenis, kuriems skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Projektą finansuoja fondas „Remembrance, Responsibility and Future“ (EVZ) bei „Geros valios fondas“, remia Goethe’s Institutas Lietuvoje.

Tapas
Beigelistai | Senamiestis
GASPAR’S
Raft.lt
Paminklas Vladui Jurgučiui

Skulptorius: Gediminas Piekuras. 2015

Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, 2015 m. pabaigoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko – prieškaryje veikusio Lietuvos Respublikos centrinio banko – valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio, jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų, kurios svėrė 450 kg. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų.

Vladas Jurgutis (1885-1966 m.) – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922–1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui – Lietuvos bankui – ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus, jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių valiutų.

Vlado Jurgučio biustas stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Šis paminklas – simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams.

NO FORKS
ABOUT BALTIC UNDERWEAR
Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus

Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus Lietuvos Respublikoje ir kaimyninėse šalyse. Šiuo metu muziejaus patalpose Vilniaus senamiestyje eksponuojami Lietuvos meninkų darbai bei meno galerija.
KPM kviečia pasižiūrėti meno kūrinių, baldų, ypač vertingų lėkščių, sriubinių, padažinių, pasidabruotų indų bei kulinarinių knygų ekspozicijų, kurių didelė dalis mena XVIII-XX amžius.

Ekskursijos rengiamos I-V 13:00 – 15:00 iš anksto susitarus telefonu.

PRIVATE LABEL parfums
Locals.lt
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija „Vėjas“
Fish SPA
Senosios žydų kapinės
Senosios žydų kapinės (Olandų g.) – yra žydų visuomenės ir religinių veikėjų amžino poilsio vieta.

Iki 1946-ųjų veikusios žydų kapinės buvo sunaikintos sovietmečiu ir per daugelį metų buvo apaugę brūzgynais. Kapinės anksčiau užėmė 11 ha teritoriją, kurioje per visą veikimo laikotarpį palaidota apie 70 tūkst. žmonių. Tarp jų – ne vienas iškilus žydų tautos mokslo, kultūros, visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie žydų kultūros puoselėjimo Vilniaus krašte.

Vilniaus žydų kapinių teritorijoje pastatytas memorialinis paminklas su iškaltais įrašais žydų rašmenimis. Šis paminklas, pastatytas prieš daugiau nei dešimtmetį, sudėtas iš Tauro kalno laiptams sovietmečiu panaudotų paminklinių akmenų, kurie buvo išmontuoti ir sugrąžinti į šias kapines. Kapinių teritorijoje taip pat yra apie 70 betono antkapinių paminklų ir jų fragmentų.

The Place
Blind Boutique
Foxes Burger & Lobster
Valstybės pažinimo centras

Tai pirmas Lietuvoje modernus edukacinis centras detaliai pristatantis, kaip veikia valstybė ir kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja svarbiausias jos elementas – pilietis. Šiuo metu tai bene interaktyviausias muziejus Lietuvoje. Visos ekspozicijos konstravimo principas paremtas grįžtamuoju ryšiu. Centro lankytojai yra ne tik supažindinami su pateikiama informacija, bet ir kviečiami tapti ekspozicijos bendraautoriais ir centro kūrėjais.

Ekspozicijoje pasitelkiamos įvairios tiek taktilinės (liečiamos), tiek skaitmeninių technologijų, taip pat ir „papildytos realybės“ (augmented reality) priemonės. Turinio pristatymui sukurtas interaktyvusis vedlys, papildantis tradicinius eksponavimo būdus ir išplečiantis eksponuojamo turinio prieinamumą ir įtaigumą.

Ekspozicijoje galima išklausyti staiga atgyjančio istoriko komentarų ar apžiūrėti atgijusį balsuoti už Sąjūdžio kandidatus agitavusį plakatais išklijuotą žiguliuką. Google maps pagalba lankytojas gali apkeliauti visą Lietuvą ir pažymėti jam gražiausią šalies vietą bei palikti savo komentarą, kurti per pastaruosius 100 metų gimusių aktyvių prie valstybės kūrimo prisidėjusių žmonių gimtinių žemėlapį, susikurti savo šeimos, bendruomenės ar klasės herbą ir t.t. Šiuolaikinės technologijos padės susipažinti su hipotetine prezidento diena ar giliau suprasti Prezidento rūmų istoriją, taktilinių priemonių pagalba kiekvienas lankytojas galės pamėginti subalansuoti valstybės biudžetą.

Valstybės pažinimo centras visų pirmiausia yra skirtas jauniems žmonėms – vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams, bet jis yra sukurtas tokiu principu, kad jame sau įdomių dalykų atras ir vaikas ir suaugęs ir net mokslininkas.

Valstybės pažinimo centro vizija – Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę už save ir už savo bendrapiliečius prisiimantys žmonės.

Sugamour
Beigelistai | Halės turgus
Beigelių krautuvėlė
Distilerija
Grey
Tres Baracudos Pub
Alaus biblioteka
Dėvėti
Bukowski baras
Paviljonas
Salionas
Cafe de Paris
Mojo Lounge
Tailando ir Kambodžos masažai
Apoteka
Grill Cafe
The Bubbles. Champagneria
Šampanė
Jurgis ir drakonas (Pylimo)
Mood Makers
Strange love
Soul & Pepper
ZATAR falafel & hummus
Tavo Erdvė
Namai
Local T
Decode Room
Keistoteka
Kavos virėjai
Gyvas baras
Arklinio tramvajaus bėgių liekanos

Arklinis tramvajus (taip pat vadinamas „konkė“) veikė Vilniuje 1893-1925 metais. Išlikusius bėgius galima pamatyti Neries ir Vilnelės pakraščiuose, kur jie buvo panaudoti aptvarams įrengti.
Pirmoji „konkės“ linija „Žaliasis tiltas – Geležinkelio stotis“ baigta tiesti ir iškilmingai atidaryta 1893 m. birželio 3 d. Tais pačiais metais pradėjo veikti linijos „Užupio tiltas – Lukiškių aikštė“ ir „Katedros aikštė – Antakalnis“.
Pirmasis pasaulinis karas nutraukė arklinio tramvajaus veiklą. Po karo tramvajų atgaivinti ėmėsi vilnietis inžinierius Liudvikas Pigutkovskis. Jis keliuose vagonuose įrengė vidaus degimo variklius. Patobulintas tramvajus, inžinieriaus garbei buvo pavadintas „pigutka“. Tačiau seni varikliai nuolat gedo, vagonai susidėvėjo ir pagaliau „pigutka“ buvo nukonkuruota autobusų.
Istorinis Vilniaus tramvajus nustojo veikti 1925 m. Bėgiai buvo išardyti ir panaudoti Neries ir Vilnelės pakrančių aptvarams įrengti.

LOCAL T
Keulė Rūkė
Boom! Burgers
smartART WORKSHOP
Burlesque Club
Galo do Porto
Frendo
Unlabel
El Gaucho Sano

Argentinietiška virtuvė

Black Sheep
Etno baras
Kulinarijos studija
Ertlio namas
Azia SPA
Rishon
Šofar
Dropbyke
Vilniaus gondola

Patirkite nepamirštamų įspūdžių žvelgdami į Vilnių… iš vandens! Švelniai siūbuojančios Neries bangos, gaivus vėjas ir įsimintiniausi Lietuvos sostinės vaizdai ne tik nepaliks jūsų abejingų, bet ir leis iš naujo įsimylėti šį apdainuotą pasakų miestą Vilnių! Leiskitės į įkvepiančią kelionę jaukiai su artimiausiais žmonėmis plaukdami Vilniaus gondola ir žvelgdami į didikų amžius menančią istorinę architektūrą ir gamtos ansamblius!

Vilniaus gondoloje pramogauti galite su 12 asmenų grupe.

Pramoginiai maršrutai:
Karaliaus Mindaugo tiltas-1-as Valakampių pliažas-Baltasis tiltas
Karaliaus Mindaugo-Žvėryno pėsčiųjų tiltas-Baltasis tiltas
Kiekvieną dieną nuo 12 val. iki 22val.:

Laivo nuoma:
1 val. – 69 Eur
2 val. – 119 Eur

Reguliarus turistinis maršrutas:
Baltasis tiltas-Senasis Žvėryno tiltas-Žirmūnų Šilo tiltas-Baltasis tiltas
Kiekvieną dieną nuo 12 val. iki  22 val

45 min – 8 Eur/1 asmeniui

Be to, tik dėl jūsų geriausių įspūdžių mes galime papildomai pasirūpinti:
– Fotografu, kuris užfiksuos įsimintinas jūsų pramogos akimirkas;
– Gidu, kuris papasakos apie miesto istoriją, architektūrą arba slapčiausias Vilniaus istorijas;
– Užkandžiais prie vyno ar alaus, kad nereiktų rūpintis gomurio malonumais;
– Gyva muzika – saksofono, gitaros, pietietiškais akordeono garsais, kad jūsų akimirkos taptų dar įsimintinesnės!

Vilniaus gondola

Patirkite nepamirštamų įspūdžių žvelgdami į Vilnių… iš vandens! Švelniai siūbuojančios Neries bangos, gaivus vėjas ir įsimintiniausi Lietuvos sostinės vaizdai ne tik nepaliks jūsų abejingų, bet ir leis iš naujo įsimylėti šį apdainuotą pasakų miestą Vilnių! Leiskitės į įkvepiančią kelionę jaukiai su artimiausiais žmonėmis plaukdami Vilniaus gondola ir žvelgdami į didikų amžius menančią istorinę architektūrą ir gamtos ansamblius!

Vilniaus gondoloje pramogauti galite su 12 asmenų grupe.

Pramoginiai maršrutai:
Karaliaus Mindaugo tiltas-1-as Valakampių pliažas-Baltasis tiltas
Karaliaus Mindaugo-Žvėryno pėsčiųjų tiltas-Baltasis tiltas
Kiekvieną dieną nuo 12 val. iki 22val.:

Laivo nuoma:
1 val. – 69 Eur
2 val. – 119 Eur

Reguliarus turistinis maršrutas:
Baltasis tiltas-Senasis Žvėryno tiltas-Žirmūnų Šilo tiltas-Baltasis tiltas
Kiekvieną dieną nuo 12 val. iki  22 val

45 min – 8 Eur/1 asmeniui

Be to, tik dėl jūsų geriausių įspūdžių mes galime papildomai pasirūpinti:
– Fotografu, kuris užfiksuos įsimintinas jūsų pramogos akimirkas;
– Gidu, kuris papasakos apie miesto istoriją, architektūrą arba slapčiausias Vilniaus istorijas;
– Užkandžiais prie vyno ar alaus, kad nereiktų rūpintis gomurio malonumais;
– Gyva muzika – saksofono, gitaros, pietietiškais akordeono garsais, kad jūsų akimirkos taptų dar įsimintinesnės!

Lietuvių skalikai

Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas. 2015

Lietuvių skalikai – vieninteliai Lietuvos medžiotojų išvesti medžiokliniai šunys– ieškantys žvėrių ar šviežių jų pėdsakų, persekiojantys juos ir melodingai skalijantys, kad medžiotojai žinotų, kur yra žvėrys.

Fit Food
Miesto vartų sargybinis

Skulptorius: Stanislovas Kuzma, Vytautas Navickas. 1973

Viduramžiais Vilnių juosė 1503 m. miestiečių pradėta statyti siena apsiginti nuo gresiančių totorių antpuolių. Vieni iš devynerių miesto vartų, kuriuose nuolatos budėjo sargybiniai, buvo Trakų ir Pylimo gatvių sankirtoje. XX a. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, šioje nišoje stovėjo šv. Kristoforo skulptūra.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Šarka
Butiq.lt
V2 Concept Store
Vielius
House of Naive
Mados butas
Tiulio Fėja
Yurga juvelyrikos namai
Eglės studija
Laimės džemas
Kalnas

Gedimino kalno papėdėje, netoli Bekešo kalno bei vos už kelių žingsnių nuo Pilių rezervato teritorijos įsikūręs menų centras kviečia kurti ir atrasti meną unikalioje gamtos ir miesto istorijos atmosferoje.

Laivas „Ryga“
Šturmų švyturys
La Storia
Menų tiltas
Franki vyninė
Exit Room
Crazy Mind escape room
Nidos kopos
Didysis getas

Didysis Vilniaus getas egzistavo nuo 1941 m. rugsėjo 6 d. iki 1943 rugsėjo 23 d. (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse). Didžiajame gete buvo apie 29 000 žydų, kurių didžioji dalis nužudyta Paneriuose. Rūdninkų g. 18 – tai pagrindinių vartų į Didįjį getą vieta, kurią pažymi paminklinė lenta su geto planu. Kvartalas tarp Ašmenos, Dysnos ir Mėsinių gatvių – tai pirmasis atkuriamo istorinio Vilniaus kvartalas, čia veikia Žydų kultūros ir informacijos centras. Žemaitijos gatvė 1921–1951 m. buvo vadinta M. Strašūno vardu. Matitjachu Strašūno surinktos knygos buvo didžiausios Europoje Judaikos bibliotekos pagrindas (1892 m.), kuri sunaikinta kartu su Didžiąja sinagoga. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Didžiojo Vilniaus geto likvidavimo diena (rugsėjo 23 d.) buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

M. K. Čiurlionio namai

M. K. Čiurlionio namai yra memorialinė vieta, istorinis pastatas Vilniaus senamiestyje, kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė lietuvių kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Be Čiurlionio memorialinio kambario, muziejuje yra ekspozicinė erdvė laikinoms teminėms parodoms ir kamerinė salė, kurioje vyksta muzikos koncertai, renginiai.

M. K. Čiurlionio namai taip pat yra ir čiurlionistikos informacinis centras, kuriame sukaupta didžioji dauguma leidinių apie M. K. Čiurlionio kūrybą – nuo pirmosios monografijos (1912 m.) iki pastarųjų metų albumų ir straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis, skirtų M. K. Čiurlioniui. Iš anksto susitarus, lankytojams vedamos teminės ekskursijos, kurių metu suteikiama galimybė išsamiai susipažinti su menininko gyvenimu ir kūryba, taip pat pamatyti DVD filmus, kuriuose, skambant M. K. Čiurlionio muzikai, perteikiama senojo Vilniaus dvasia.

Kunstkamera
Namaste India
Boutique Privilege
Dirty Duck
Du karaliai
Ambergift

Vilnius City Card -10%

Sweet Root
Le Butcher
TADAM! Design

 

Vilniaus katedros varpinė

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.

Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai gali susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padeda lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais.

Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas.

Vilniaus katedros varpinės darbo laikas:
Gegužė–rugsėjis: pirmadieniais–šeštadieniais 10.00–19.00
Spalis–balandis: pirmadieniais–šeštadieniais 10.00–18.00

Bilieto kaina – 4,50 Eur (moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems – 2,50 Eur)
Bilietas į du pasirinktus objektus – 7,50 Eur (su nuolaida – 4 Eur)
Bilietas į tris pasirinktus objektus – 10 Eur (su nuolaida – 5 Eur)
Objektai: Vilniaus Katedros varpinė, katedros požemiai ir Bažnytinio paveldo muziejus.

Daugiau informacijos tel. 8 600 12080, el. p. varpine@bpmuziejus.lt

Yucatan
Wrong Room
Niño
The Old Green House
Uzbekistanas
La Boutique
Šapokliak Salonas
De’Žavu Ignoto
De’Žavu Savičiaus
Adatytė
Pomada
Pudrinė
Moustache Boutique
Jupe
Decolte
LeMuse
Baltas Miškas
Vilniaus katedros varpinė

Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai gali susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais.

Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuoja ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirba Vilniaus katedros požemių administracija.

Gegužės–rugsėjo mėnesiais varpinė bus atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val., šaltuoju metų laiku – viena valanda trumpiau.

Titanikas
Anoniminis [sūpynių] fondas

Anoniminis[sūpynių]fondas – tai idėjinis, savanoriškas, geranoriškas, socialinis, urbanistinis bei kultūrinis projektas/iniciatyva- anonimiškai gaminti ir kabinti sūpynes įvairiose Lietuvos vietose. Visas naujienas galima rasti oficialiame facebook puslapyje https://www.facebook.com/AnoniminisSupyniuFondas.

Kiekvienos naujos sūpynės, esamų sūpynių buklė yra pažymima nuolat atnujinamame žemėlapyje. Anoniminis[sūpynių]fondas visada ieško anoniminių rėmėjų, susisiekite supyniufondas@gmail.com arba facebook’e. Jeigu pastebėjote dingusias ar sugadintas sūpynes, nedvejodami praneškite minėtais būdais.

Sūpuokitės atsakingai!

Žiūrėti anoniminis[sūpynių]fondas didesniame žemėlapyje

Žemėlapis
Linen Tales
Dublis
Alchemikas
Vėjai
Universiteto Pub
Alynas
Vanille Lounge
Vanille Lounge
Sofa de Pancho
Stiklių Aludė
Parduotuvė STIKLO PASLAPTIS

Vilnius City Card -10%

Meninio stiklo studija, kurioje dirba ir kuria profesionalūs ir didelę patirtį turintys meistrai. Įvairių dydžių ir formų apdovanojimai, interjero detalės, skulptūros ar stalo aksesuarai gaminami rankomis, todėl kiekvienas jų yra savaip originalus.

RŪDNINKŲ KNYGYNAS

Vilnius City Card -5%

RŪDNINKŲ KNYGYNAS – išskirtinė senamiesčio vieta, kurioje kiekvienas rafinuoto skonio atstovas ras geriausias vinilines plokšteles, meno, IT, mados, sporto žurnalus ir rinktinę literatūrą.

Parduotuvė LINO STILIUS

Vilnius City Card -5%

LINO STILIUS – šeimos verslas, siūlantis pirkėjui išskirtinius savo ekologinėmis savybėmis, dizainu ir pritaikymu lino gaminius sukurtus ir pagamintus Lietuvoje. Pagrindinės prekių grupės: lininė namų tekstilė, lininiai drabužiai ir aksesuarai.

Parduotuvė LINO KAMBARYS

Vilnius City Card -10%

Išskirtiniai vienetiniai rankų darbo papuošalai, aksesuarai, drabužiai, rankinės, lėlės, interjero dekoracijos ir kitos mielos smulkmenos. „Laumės skrynia“ – tai rankų šiluma, jaukumas ir originalumas.

Aušros Vartų g. 3
Pilies g. 16

Qpolo
Užupio kavinė
Bel Ami
Café Montmartre
Soya
Soya
Juvelyrinių menų studija
Jono Bugailiškio meno studija
Paspirtukų nuoma Riedėk be pedalų

Ekskursijos po Vilnių su paspirtukais; paspirtukų nuoma ir pardavimas.

Rojaus arka
LT identity
Felicie
Glory Bar by Stikliai
Jackie
King & Mouse

Vilnius City Card -10%

La Birra
Portobello
7 Fridays
Špunka
Who Hit John

Vilnius City Card -15%

Pinavija
Chaika

Vilnius City Card -10%

Le Salon Bar and Lounge
Telegrafas
Kempinski The Spa
Sėkmės pilvas

40 cm. dydžio bronzos bareljefas, sukurtas Romo Kvinto, yra matomas praeiviams ant „Novotel“ ir verslo centro pastato sienos (Vilniaus g. 10).  2013 m. birželio mėnesį atidengta skulptūra vadinama „Sėkmės pilvu“, mat ją paglostę iniciatyvūs ir verslūs žmonės gali tikėtis sėkmės.

Kūrinio atidarymo metu buvo pristatyta ir legenda, susieta su kūriniu: „Esu girdėjęs pasakojant apie seniai Vilniuje gyvenusią skurdžią šeimą. Ji vos sudurdavo galą su galu, vaikai lakstė apdriskę ir alkani. Bet visų nuostabai, jie augo nepaprastai gabūs, o subrendę tapo turtingais pirkliais ir nagingais amatininkais, gaminančiais aukštuomenei madingiausius daiktus. Sakoma, tos šeimos istorija susidomėjo ir Vilniaus burmistras, pats nutaręs paklausti motinos, kokia jos auklėjimo paslaptis. Tuomet ji jam pasakė: „Kiekvieną rytą būsimam pirkliui, kai jis dar gulėjo lopšyje, paglostydavau pilvuką, o juvelyrui – rankeles. Ką glostai, tas ir auga“, – atsakė moteris ir paglostė burmistrui galvą“ (Šaltinis: http://370.diena.lt/2013/07/01/pastatas-pasipuose-sekmes-pilvu/)

CycloCity

Vilnius City Card – nemokama registracija

Oranziniai dviraciai37 mieste paskirstyti nuomos punktai užtikrina paprastą ir tinkamiausią dviračių naudojimą. Netoli vienas kito esantys punktai turi ne mažiau kaip po 9 stovus, tad Vilniaus miesto dviračių nuomos paslauga „Cyclocity Vilnius“ naudotis itin paprasta.

„Cyclocity Vilnius“ veikia ištisą parą visomis savaitės dienomis. Šia dviračių nuomos sistema galima naudotis kiekvienam asmeniui nuo 14 metų. 37 punktai, turintys apie 300 dviračių, leis keliauti miesto centre, į darbą ir namus, bei puikiai praleisti laisvalaikį Vilniaus mieste.

Visi punktai pritaikyti „Cyclocity Vilnius“ ilgalaikės nuomos kortelės, Vilniečio kortelės ir 3 dienų bilieto naudotojams. Narystės kortelė leidžia naudotis paslaugomis kiekviename punkte. Daugiau informacijos www.cyclocity.lt.

Žinotina dviratininkams:

Dviračių vairuotojams šviesiuoju paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi (kelio dalis važiuoti transporto priemonėms) privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Pabrėžtina, kad toks reikalavimas taikomas tik važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.

KELIONĖS KAINA

“Cyclocity Vilnius“ paslauga galite naudotis turėdami Narystės kortelę arba 3 dienų bilietą. Visais atvejais pirmasis nuomos pusvalandis yra nemokamas.

Jei Jūsų kelionė ilgesnė negu 30 minučių, bus taikomas paslaugos mokestis, kuris bus nuskaičiuojamas nuo Jūsų “Cyclocity Vilnius” paskyros sąskaitos, jei turite narystės kortelę, arba nuo banko kortelės sąskaitos, jei pasirinkote 3 dienų bilietą.

Pirmasis pusvalandis: nemokamai
Antrasis pusvalandis: 0.39 Eur
Trečiasis pusvalandis: 1.39 Eur
Ketvirtasis ir kiti pusvalandžiai: 3.39 Eur

NARYSTĖS KAINOS

Sezoninė narystė – 19.90 Eur;
Sezono jaunimo narystė (nuo 14 iki 26 metų) – 13.90 Eur;
30 dienų narystė – 3.90 EUr.
3 dienų bilieto mokestis 2.9 Eur
Su 72 val. Vilniaus miesto kortele narystė nemokama

Cyclocity Vilnius žemėlapis (PDF)

Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Vytauto Kasiulio dailės muziejus – tai naujas Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) buveinėje, XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmuose (projekto autoriai inž. Henrikas Wojnickis ir Janas Trojanas). 2012 m. istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos, Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, jį pritaikius šiuolaikiniams muziejaus poreikiams.

Šiandien pastate veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, įrengtos parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai. Pagrindinė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės 2010 m. Lietuvai dovanotą ir jų sūnaus Vytauto Kasiulio perduotą 950 dailininko kūrinių kolekciją bei asmeninį archyvą.

Vytautas Kasiulis (1918–1995) meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Naujojo muziejaus ekspozicijoje siekiama retrospektyviai aprėpti ir pristatyti visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius, suteikti galimybę Lietuvos visuomenei kuo išsamiau ir visapusiškiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Leičiai
Mamma mia! Delikatesai
Senųjų amatų dirbtuvės

Vilnius City Card -5%

Vilniaus senamiestis – UNESCO pasaulio paveldas

Pristatoma Vilniaus senamiesčio universali visuotinė paveldo vertė: miesto plėtros istorija, architektūros stiliai ir atnaujinimo projektų įgyvendinimas.

Grupė – iki 20 asmenų.
Trukmė – 3 val.

Ekskursijos organizatoriai yra VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, tel. 262 9646, 212 7723.

 

 

Bike Tours & Rent Velo-City

Vilnius City Card -20%

Miesto ekskursija dviračiais kasdien (išskyrus sekmadienį) 11 val. (Anglų k.)
Didžiausia įvairovė aukštos kokybės dviračių ir papildomo inventoriaus nuomai: Miesto, sportiniai, kelioniniai, kalniniai, dviviečiai dviračiai.
Vaikiškos priekabos, kedutės, kelioniniai dviračių krepšiai, laikykliai
Nuoma dienai: 9€

“Vegafe” jogos ašrame
Kas Kas
Būsi Trečias

Vilnius City Card -10%

Būsi Trečias – mini alaus darykla/baras, kuriame  jau 17 metų verdamas alus. O prie alaus lietuviški užkandžiai ir europietiška virtuvė.

Exotic Spa Morocco

Vilnius City Card -10%

Exotic Spa – tradiciniai ir egzotiniai masažai, įvairios SPA procedūros, SPA rinkiniai poroms, turkiškos pirties Hamamo procedūros bei kitos kūnui ir sielai malonios SPA procedūros.

Azia SPA

Vilnius City Card -10%

Azia Spa –  tai jaukūs Rytų masažo namai, įsikūrę Vilniaus Senamiesčio širdyje. Čia dirbantys meistrai iš Tailando atlieka įvairius tradicinius ir tailandietiškus masažus pagal rytietiškas tradicijas.

Žaislų muziejus

Vilniaus senamiestyje, netoli Katedros, B. Radvilaitės g. 7/2, lapkričio viduryje atsidarytas pirmasis Lietuvoje Žaislų muziejus. Muziejus  suskirstytas į archeologinę erdvę, kuri apima pačius seniausius žaislus, etnografinę, skirtą 19–20 a. pr. žaislams, o trečioji erdvė pristato šių dienų žaislus. Kolekciją sudaro originalai ir kopijos. Pastarosioms skirtas ypatingas dėmesys, nes būtent jos leis įgyvendinti pagrindinę muziejaus idėją – liesti – imti – pažinti.

Muziejuje vyksta ekskursijos ir edukacinės programos.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Sauluva
Sauluva
Pilies galerija
Vilties liepsna

Skulptorius: Leonardo Nierman. 2000
Paminklo pastatymo iniciatorė ir rėmėja: Sulamita „Shelly“ Rybak Pearson; International Foundation for the Arts prezidentė.

Paminklas, skirtas pagerbti daugiau nei 90% holokausto metu nužudytų Lietuvoje gyvenusių žydų atminimą, buvusiame Judenrato kieme iškilo 2000 m., tikintis, jog tokie siaubingi nusikaltimai žmogiškumui dagiau niekuomet nepasikartos.

Mamma Mia!
Baltic Souvenir Pilies
Baltic Souvenir Didžioji
Baltic Souvenir Aušros Vartų
Lininis ir medinis
Puodynkiemis
Terra recognita
JULIA JANUS Concept Store
Akuku
Vilnos namai

Vilnius City Card -5%

Suvenyrai
Gintraka Pilies 23
Gintraka Pilies 32
Amber Shop
Vieta
Raw42
Laivas „Ryga“

barta-rygaNeries krantinėje iš Nacionalinio muziejaus pusės, netoli nuo Karaliaus Mindaugo tilto, plūduriuoja laivas. Sezono metu galite smagiai paplaukioti laivu Nerimi, pasigrožėti nuostabiais Vilniaus vaizdais.

Plaukimo grafikas:
Kasdien 11:00, 12:00, 13:00, 14:00, 15:00, 16:00, 17:00, 18:00, 19:00, 20:00

Kelionės kainos:
10€   – suaugusiąjam;
5€  – vaikui ( 5-15 metų ); Vaikai iki 5 metų plukdomi nemokamai.

Trukmė: nuo 45 min. – 1 val.

PASTABA: Reisas nevyksta, jei tą valandą nesusirenka 10 suaugusių žmonių grupė. Tokiu atveju galima plaukti pontoniniu kateriu (kaina nesikeičia).

Kontaktai:
Tel. +370 685 01000
vilnius@barta.lt
www.barta.lt

Taip pat nuomojamas kateris nedidelėms grupelėms. Kateris talpina iki 8 asmenų, išplaukia kas valandą, esant bent 3 suaugusių asmenų grupei.
Trukmė – 45-60 min.

Ir katerį, ir laivą galima išnuomoti visą; tokiu atveju galima keisti plaukimo maršrutą bei trukmę.

Studio 9
Studio 9
Crazy Bull
Meat Lovers Pub
Imperial
Notre Vie
Kitos virtuvės
Žuvinė
Beata Amber
Sauluva
Mano Lietuviški Namai
Aukso Avis
Tymo turgus
Brasserie de Verres en Vers
Kitchen
Fiorentino
Lino Namai – Universiteto
Lino Namai – Vilniaus
Lino Namai – Pilies
Gintraka Aušros Vartų
Gintaro muziejus-galerija
AV17 Gallery
Gintaro skulptūrų muziejus „Amber“
Lino ir gintaro studija
Linas nordic

Vilnius City Card -7%

Halės turgus
MintVinetu
Knygynas „Katalikų pasaulis“
Vaga Pilies knygynas
Vaga GO9
Draugystė
Prancūziškos knygos
Rotas Trakų
Rotas Pylimo
Humanitas
Kalbos
Akademinė knyga
Totorių gatvės antikvariatas
Sancta
Parduotuvė-antikvariatas
Edmondo antikvariatas
Antiquarius
Latako gatvės antikvariatas
Vilniaus antikvaro centras
Dominikonų gatvės antikvariatas
Centro pasažas
Zoraza
Serge Gandzumian Fashion House
Ramunė Piekautaitė Boutique
Lietuviškas dizainas
Knygynai
Linas, gintaras, suvenyrai
Antikvariatas
Turgūs
Prekybos ir pramogų centrai
Vilniaus choralinė sinagoga

1903 m. rugsėjo mėn., per žydų Naujųjų metų šventę, buvo atidaryta sinagoga (archit. Dovydas Rozenhauzas). Pastatas yra mauriško stiliaus, antrame aukšte yra moterų skyrius ir choro patalpos. Tai vieninteliai po Antrojo pasaulinio karo išlikę veikiantys žydų maldos namai iš daugiau nei 100 sinagogų ir maldos namų. Iš Vilniaus yra kilę vieni žymiausių pasaulio kantorių. Sinagogoje pamaldos vyksta kasdien ir meldžiamasi pagal misnagdim tradicijas.

Pamaldos:

I–V 8.30-9.30, 16.00
VI 10.00 – 12.30
VII 9.00 – 11.30, 16.00

Tamsta Club

Vilnius City Card -10%

Sostinės senamiestyje įsikūręs gyvos muzikos klubas TAMSTA pritraukia įvairaus amžiaus žmones, vertinančius skirtingus muzikos stilius. Nesvarbu, kiek tau metų ar kuo užsiimi, čia rasi tau patinkančią muziką ir mokančius linksmintis žmones.

Manufaktūra-galerija Jūratė

Vilnius City Card -10%

Manufaktūra JŪRATĖ, įsikūrusi Vilniaus Rotušės aikštėje, puoselėja senas lietuvių audimo tradicijas, demonstruoja šį amatą miesto gyventojams ir svečiams. Čia galima sužinoti apie senąsias lino auginimo tradicijas, pamatyti lino apdirbimo įrankius, 100 metų audimo stakles, įsigyti jomis išaustų unikalių lininių gaminių sau ir namams.

Amber world

Vilnius City Card -10%

Gintaro juvelyrikos, inkliuzų ir suvenyrų parduotuvė. Išskirtinio dizaino gintaro papuošalai, sertifikuoti Baltijos gintarai su inkliuzais, platus suvenyrų pasirinkimas.

Pilies šokoladinė

Vilnius City Card -10%

Čia visada kvepia šokoladu – tai stebuklingas kvapas, leidžiantis pamiršti kasdienybę. Čia gimsta ir pildosi šokoladinės svajonės. Tai vieta, kur kiekvienas gali išmokti gaminti saldainius, pasiklausyti saldžių istorijų, išsiteplioti nosį šokoladu ir pagaminti unikalų, savo paties sukurtą saldainį… Nedidelėse jaukiose parduotuvėlėse kiekvienas pirkėjas iš daugiau nei pusės šimto šokoladinių saldainių rūšių gali išsirinkti mėgstamiausią.

Sixt
AVIS

Vilnius City Card -15%

Autobanga
BIX baras
Gedimino pilies bokštas

Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Ekskursijų kainos: lietuvių kalba grupei iki 20 žmonių – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 5 asmenų – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 20 žmonių – 15 Eur. Pakilti į kalną galima keltuvu.

Keltuvas

Arsenalo g. 5. Tel. +370 5 261 7453

Darbo laikas:
balandis-rugsėjis: I–VII 10.00-21.00, kasa dirba iki 20.30 val.
spalis-kovas: I–VII 10.00-18.00, kasa dirba iki 17.30 val.

Bilietų kaina:
2 Eur pakilti ir nusileisti, 1 Eur pakilti arba nusileisti.

2003 m. Vilniuje pradėjo veikti keltuvas, kuriuo nuo Gedimino kalno papėdės iki viršūnės gali pakilti visi norintieji. 71 metro ilgio trasą keltuvas į kalną pakyla per 35 sekundes, o visa pakilimo procedūra su keleivių įlipimu ir išlipimu trunka apie minutę. Vienu metu kilti į kalną gali 16 žmonių. Kylant į kalną, matyti nuostabus miesto vaizdas su Neries upe. Keltuvas taip pat pravers senyvo amžiaus žmonėms, tėvams su mažais vaikais. Jis kyla iš Nacionalinio muziejaus uždarojo kiemo, į kurį galima patekti nuo Neries upės pusės.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Cocainn
Paparazzi

Vilnius City Card -10%

PAPARAZZI yra populiariausias kokteilių baras: daugiau nei 120  kokteilių rūšių, DJ’ų pasirodymai ketvirtadieniais-šeštadieniais; teminiai vakarėliai… Čia nėra svetimų, čia visi draugai, kurių dar nebuvote sutikę.

Cozy
Grill London
Berlin
Salento DiscoPub
Pabo Latino
Opium
Disco 311 Buddha
Brodvėjus
ŠMC
Piano Man
Gringo
Bix
Coco
California Tapas & Wine

Vilnius City Card -8%

Burbulio vyninė
Casa No. 4
Saint Germain
La Boheme
In Vino
Šnekutis

Vilnius City Card -10%

Polocko g. 7A
Šv. Mikalojaus g. 15
Šv. Stepono g. 8

Vingriai
Aula Blues Club
Aula
Artistai
Bambalynė
Šnekutis

Vilnius City Card -10%

Polocko g. 7A
Šv. Mikalojaus g. 15
Šv. Stepono g. 8

Šnekutis

Vilnius City Card -10%

Šv. Mikalojaus g. 15
Šv. Stepono g. 8

Būsi trečias
Prie Katedros
René
Keisti ženklai
Wok to Walk
Markus ir Ko
Prie angelo
Senoji kibininė
Vero Cafe
Pink Milk Shake
Vero Cafe
Pilies kepyklėlė
Itališka kepykla
Coffee Inn
Coffee Inn
Coffee Inn
Coffee Inn
Coffee Inn
Ponių laimė
Bijola
D’oro kavinukė
Amatininkų užeiga
Gusto blyninė
Gusto blyninė

Vilnius City Card -15%

Roast & Beer Pub
Bistro 18
Aludės
Marché de Provence
Bokšto vartai
Vilniaus rotušė
Bernardinų kortai
Užupio picerija
Pomodoro
Pizza Jazz
Čili pica
Čili pica
Can Can
Picerijos
Pasaka
Lietuvos nacionalinė filharmonija

Vilnius City Card -15%

Koncertų salė „Piano.Lt“
Kongresų rūmai

Vilnius City Card -15%

Šv. Kotrynos bažnyčia
Menų spaustuvė

Vilnius City Card -20%

Jaunimo teatras
SuperSegway
Oro Balionai / Ballooningcenter.lt
Sugihara grožio institutas
East Island Exotic

Vilnius City Card -10%

„East Island Exotic“ salonas, įsikūręs pačioje Vilniaus Senamiesčio širdyje, alsuoja viliojančia atmosfera ir subtilaus svetingumo dvasia. Rafinuota salono aplinka, jaudinantys kvapai bei muzikos garsai, ore tvyranti harmonija privers Jus pasijusti, tarsi būtumėte patekę į ramybės ir palaimos oazę. Čia kasdieninę rutiną, sunkius darbus ar varginančias problemas pamiršite akimirksniu, o teikiamų paslaugų subtilumas privers Jus atsipalaiduoti ir paskęsti malonumų jūroje.

Ajurvedos SPA centras Shanti

Vilnius City Card -15%

SPA SHANTI – tai pirmasis ajurvedinių masažų centras Lietuvoje. Masažai atliekami naudojant natūralius pašildytus aliejus. Ajurvedos centras SPA Shanti taip pat organizuoja paskaitas apie ajurvedą, masažo kursus, ajurvedines stovyklas.

Vegafé
Botanique
Balti drambliai
Vegetariška virtuvė
Briusly
Azijos virtuvė
Čagino restoranas
Rusiška virtuvė
Trys klevai

Vilnius City Card -5%

Kiniška virtuvė
California Tapas & Wine
Ispaniška virtuvė
Sue’s Indian Raja
Spyros Metaxa

Vilnius City Card -5%/ -10%

St. Valentino
Sorrentino
Da Antonio
ekoTako Mexican Grill & Cocktail Bar
Stikliai
La Provence
Balzac
Bunte Gans
Blue Lotus
Saint Germain
Rene
Prie Katedros
Medininkai
Mano guru
Lokys Steak House
La Pergola
La Boheme
Ida Basar
Zoe‘s Bar & Grill
Užupio klasika
Artistai
Mykolo 4
Cozy

Vilnius City Card -10%

Žibintininkas

Skulptorius: Vytautas Nalivaika. 1986

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Paminklas A. Puškinui ir A. Hanibalui

Skulptorius: Vytautas Nalivaika. 2011

Paminklas rusų poetui, romantikui, modernios literatūros pradininkui Aleksandrui Puškinui (1799-1837) ir jo proseneliui, rusų karo inžinieriui Abraomui Hanibalui (1696/1697-1781).

Lazdynų Pelėda

Skulptorius: Daliutė Ona Matulaitė. 1995

Ši skulptūra skirta seserims rašytojoms Sofijai Ivanauskaitei-pšibiliauskienei (1867-1926) ir Marijai Ivanauskaitei-Lastauskienei (1872-1957), kurios pasirašinėjo tuo pačiu Lazdynų pelėdos slapyvardžiu.

Šv. Kristoforas

Skulptorius: Antanas Kmieliauskas. 1959

Šv. Kristoforas graikų kalba reiškia „Kristaus nešėjas“. Manoma, kad jis gyveno III a. Legendos byloja, kad Šv. Kristoforas už krikščionybės platinimą Likijoje imperatoriaus Decijaus buvo nubaustas ir mirė kankinio mirtimi. Krikšto malone priėmęs Kristų, tos malonės galia Šv. Kristoforas liko jam ištikimas, nors už savo tikėjimą turėjo paaukoti gyvybę.

Anot Aukso legendos, Kristoforas panoręs tarnauti viešpačiui ir visur jo ieškojęs. Galiausiai šventasis atsiskyrėlis jam pasakęs, kad Kristoforas galįs tarnauti Kristui nešiodamas keleivius per sraunią patvinusią upę, ir tada galbūt Kristus jam pasirodys. Kristoforas taip ir padaręs. Vieną naktį jį pažadino mažas berniukas, prašydamas pernešti per upę. Kristoforas pasisodino berniuką ant pečių ir pradėjo bristi. Kilo audra, vaikas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis, ir jie vos nenuskendo. Laimingai pernešęs vaiką ir pastatęs jį ant žemės, Kristoforas paklausė, kas jis per vienas. Berniukas pasisakė esąs Kristus, nešąs savo rankose viso pasaulio sunkumus.

Lietuvių liaudies mene Šv. Kristoforas vaizduojamas brendantis vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių nešantis vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, o kitoje laiko žemės rutulį.

Generolas Žemaitis

Skulptorius: Gintautas Lukošaitis. 1992

Priešais Krašto apsaugos ministeriją stovi rezistencijos partizanų generolo, neretai vadinamo „ketvirtuoju prezidentu“, Jono Žemaičio biustas.

Kristijonas Donelaitis

Skulptorius: Konstantinas Bogdanas. 1964

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Barbora Radvilaitė

Skulptorius: Vladas Vildžiūnas. 1982

Barbora Radvilaitė (1520-1551) – Lietuvos didikė, prieš karalienės Bonos Sforcos valią ištekėjusi už mylimojo LDK ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto. Lietuvoje jų meilė dažnai lyginama su Romeo ir Džuljetos istorija.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Metraštininkas

Skulptorius: Vaclovas Krutinis. 1973

Ši nedidelė skulptūra įamžina humanistą, švietėją, spausdinto rašto pradininką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Pranciškų Skoriną ir Momoničių spaustuvę.

Margutis

Skulptorius: Romas Vilčiauskas. 2003

2003 m. gipsinis 300 kg sveriantis kiaušinis, užkeltas ant granito kolonos, su menininkės ir dizainerės Lijanos Turskytės pagalba virto margučiu, nešančiu pavasarį į sostinę ir džiuginančiu praeivių akį. Šiandien margutis simbolizuoja šio senamiesčio rajono atkūrimą ir atgimimą.

Paminklas Karaliui Mindaugui

Skulptorius: Regimantas Midvikis. 2003

Minint 750 metų Mindaugo karūnavimo dieną, 2003 m. liepos 6 d. buvo atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui. Iš granito iškaltas pusketvirto metro aukščio karalius pavaizduotas sėdintis soste ir laikantis karaliaus regalijas – skeptrą ir rutulį su kryžiumi. Paminklo postamentą juosia Saulės kalendorius, kuriame sužymėtos svarbiausios pagoniškos ir krikščioniškos šventės.

XIII a. gyvenęs Mindaugas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236-1253 m.), taip pat pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė, minima liepos 6 d. Su Mindaugu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas ir pirmieji krikščionybės žingsniai Lietuvoje.

Baltijos gintaro meno centras

Vilnius City Card -10%

Autentiškuose rūsiuose įsikūręs Baltijos gintaro meno centras suteikia galimybę pamatyti senojo Vilniaus kultūrinius sluoksnius, pajusti mūsų protėvių pagonių dvasią senųjų baltų šventvietėje. Meninių dirbinių parodos ir unikalūs juvelyriniai dirbiniai nepalieka abejingų brangiausiam Lietuvos auksui – gintarui.

Jono Meko vizualiųjų menų centras

Daugiafunkcinis kultūros centras, kuriame saugomi ir rodomi Jurgio Mačiūno, Jono Meko, FLUXUS menininkų bei dabar kuriančių menininkų, dirbančių kino, video, kompiuterinio meno ir mišrių žanrų srityse, darbai.

Šiuolaikinio meno centras

Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) – didžiausias meno centras Baltijos šalyse. Čia rengiamos žinomų vietos ir pasaulio menininkų retrospektyvos, tačiau svarbiausia ŠMC veiklos kryptis yra naujausių tarptautinio meno tendencijų pristatymas. Kasmet ŠMC renginius aplanko apie 60 tūkstančių lankytojų.

Artifex
Gintaro muziejus-galerija

Šioje gintaro galerijoje-muziejuje eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija, įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą; lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose.

Meno niša
Nacionalinė dailės galerija

Nacionalinė dailės galerija – šiuolaikiškas daugiafunkcinis meno ir kultūros centras, siekiantis dialogo su visuomene. Čia žiūrovai susipažįsta su nuolatine ekspozicija (pristanti XX–XXI a. modernią ir šiuolaikinę Lietuvos tapybą, skulptūrą, grafiką, fotografiją, objektus, instaliacijas, videomeną), keičiamomis parodomis, dalyvauja kultūros renginiuose, paskaitose ir edukacinėse programose. Čia veikia ir didžiausias Lietuvoje informacijos apie XX–XXI a. Lietuvos dailininkus archyvas bei biblioteka-skaitykla.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Vilniaus paveikslų galerija

Galerija įsikūrusi puošniuose ir erdviuose grafų Chodkevičių rūmuose, pasižyminčiuose įspūdingais vėlyvojo klasicizmo interjerais. Šios galerijos nuolatinėje ekspozicijoje galima nuosekliai ir išsamiai susipažinti su Lietuvos dailės raida nuo XVI a. iki XX a. pradžios. Ypač vertinga yra XVIII – XIX a. Vilniaus meno mokyklos dailininkų kūrinių kolekcija. Galerijoje nuolat rengiamos įvairios parodos, kultūros vakarai, klasikinės muzikos koncertai.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Kazio Varnelio namai–muziejus

Žymaus lietuvių išeivijos dailininko–vitražisto ir moderniojo meno virtuozo (minimalizmas, optinis menas, naujasis daiktiškumas) name (33 salėse) eksponuojami įvairūs didelės vertės rinkiniai: senoji grafika, tapyba, skulptūra, renesanso bei vėlesnių epochų baldai, Rytų meno kolekcija, žemėlapiai bei paties K. Varnelio abstrakcijos.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Pinigų muziejus

Muziejus veiklą pradėjo prieš 16 metų, o 2010 m. pabaigoje atvėrė duris Gedimino prospekto ir Totorių gatvės sankirtoje. Čia, per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse, lankytojai gali susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Ekspozicijose gausu interaktyvių mokomųjų priemonių, teminių filmų, žaidimų.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

.

Itališka virtuvė
Japoniška virtuvė
Meksikietiška virtuvė
Prancūziška virtuvė
Vokiška virtuvė
Europietiška virtuvė
Forto dvaras

Vilnius City Card -10%

Gabi
Lokys
Lietuvos nacionalinis muziejus, Naujasis arsenalas

SENOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS IR ETNINĖS KULTŪROS EKSPOZICIJA

Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos – 1855 m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai.

Muziejaus ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai. Netoliese yra įsikūręs Senasis arsenalas. Iš šio muziejaus uždarojo kiemo keltuvas kelia į Gedimino kalną. Šalia muziejaus – didingas paminklas Mindaugui. Mindaugas – pirmas visos Lietuvos didysis kunigaikštis ir pirmas bei vienintelis Lietuvos karalius. Karūnuotas 1253-iais metais. Mindaugas sujungė Lietuvos žemes į vieningą valstybę ir iškovojo Lietuvai tarptautinį pripažinimą.

Karaliaus Mindaugo paminklas priešais Lietuvos nacionalinį muziejų atidengtas 2003-ųjų metų liepos 6 dieną, kai buvo minimas Mindaugo karūnavimo 750-ies metų jubiliejus. Autorius – skulptorius Regimantas Midvikis. Paminklo cokolis apjuostas senojo baltiškojo kalendoriaus simboliais, kurie sutinkami ir senuosiuose raštuose.

Ekskursijų kainos: gido paslaugos lietuvių kalba grupei iki 15 žmonių – 6 Eur; lietuvių kalba grupei nuo 16 iki 25 žmonių – 8 Eur; užsienio kalba grupei iki 5 žmonių – 6 Eur; užsienio kalba grupei nuo 6 iki 25 žmonių – 15 Eur, audiogidas – 3 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Power Gym
Biliardas
Boulingas
Klubai ir barai
Paminklas Tarasui Ševčenkai

Skulptorius: Vitalijus Andrijanovas. 2011

Paminklas Tarasui Hryhorovičiui Ševčenkai (1816-1861). Tai XIX amžiaus Ukrainos rašytojas, poetas, dailininkas, tautinio sąjūdžio įkvepėjas.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Atvira keramikos dirbtuvė-galerija „Amatų gildija“
Gintaro skulptūrų muziejus „Amber“
Meno galerija „Aukso avis“
Studija-galerija „D’Arijaus papuošalai“
Gintaro muziejus-galerija
Auksakalių gildijos galerija „Meno niša“
Amatų ir menų centras „Nauja sirena“
Sauluva
Užupio kalvystės muziejus-galerija

Antradieniais vyksta nemokamas amato demonstravimas iš anksto užsiregistravusiems žmonėms (14:00-15:00).

Užupio kalvystės galerija- muziejus
2015ais metais pripažinta Svetingiausia Galerija Vilniaus mieste!
Sutikite, šiais laikais tai ganėtinai retas reiškinys – veikianti kalvė miesto širdyje. Atveriame duris, peržengiame slenkstį ir… patenkame į praeito šimtmečio atmosferą. Stebėtina, bet keliolikoje kvadratinių metrų telpa viskas: tikra kalvė, kurioje nerasite nei vieno, „jaunesnio“ nei 50 metų daikto, čia pat patogios kaltinės kėdės, kuriose įsitaisę galite pavartyti unikalų leidinį „Lietuvos kalviai“, o šalimais stovinčioje ir mūsų močiučių jaunystę menančioje spintoje ir lentynose sudėti įvairiausi dirbiniai – nuo kalviškų vinių ir laimę nešančių pasagų iki subtilių žvakidžių ir kalviškos juvelyrikos pavyzdžių, įvairiausių atlikimo stilių ir paskirties suvenyrų, kuriuos mielai perka miestelėnai ir negailintys pagyrimo žodžių užsieniečiai. Kaip ir dera Europos kultūros sostinėje įsikūrusioje galerijai, čia galima pamatyti ir tai, kas įrašyta į UNESCO kultūros nematerialaus paveldo sąrašą: tik Lietuvoje išlikusias, pagonybės simboliais papuoštas ir senovės lietuvių pasaulėjautą perduodančias „saulutes”. Kryždirbystės istorijai atminti ir įprasminti galerijoje veikia nuolatinė lietuviškų „kryžių” bei lietuviškų „saulučių“ paroda. Lietuviška „saulutė“ yra pripažinta ne tik pasaulyje – lietuviai didžiuojasi savo protėviu palikimu ir dažnai ateina pasigrožėti lietuviška „saulute“. Mūsų galerijoje pamatysite lietuviškas „saulutes” įvairiausių dydžių, visos jos skirtingos bei unikalios. Kalvystės galerija siūlo Jums susipažinti su lietuviškų „saulučių“ gausa bei išskirtinumu. Kviečiame apsilankyti galerijoje ir pamatyti lietuviškas saulutes bei kryžius iš arti! Taip pat pristatome Jums galimybę patiems paimti į rankas plaktuką ir nusikalti laimės pasagą ar vinį (už papidomą mokestį). Valandos trukmės programoje ne tik sužinosite daugiau apie šio senovinio amato istoriją bei paslaptis, bet ir patys pajusite, ką reiškia pabūti tikru kalviu! Programos vedamos lietuvių, rusų, lenkų kalbomis (yra galimybė programą pravesti ir anglų kalba). Būtina registracija telefonu.

Galerija „Vitražo manufaktūra“
Vilniaus puodžių cechas
Šv. Dvasios cerkvė

Tai svarbiausia Lietuvos stačiatikių cerkvė. Vyrų ir moterų vienuolynai prie cerkvės – vieninteliai šiandien Lietuvoje veikiantys stačiatikių vienuolynai.

Privilegiją mūrinei Šventos Dvasios cerkvei statyti suteikė Lietuvos–Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.

Cerkvės interjerą puošia lipdiniai ir skulptūros iš stiuko, kas nėra įprasta kitų kraštų stačiatikių cerkvėms. Beje, stiukas – tai aukštos kokybės gipso ir marmuro mišinys, dažniausiai – baltas arba gelsvas. Šventosios Dvasios cerkvės centre, puošniame relikvijoriuje ilsisi trijų stačiatikių šventųjų palaikai – Antano, Eustatijaus ir Jono.

Vilniaus Šventosios Dvasios cerkvė – vieninteliai stačiatikių maldos namai Lietuvoje, pastatyti pagal barokinės bažnyčios lotyniškojo kryžiaus planą. Šalia cerkvės jau XVI amžiaus pabaigoje buvo vienuolynas, mokykla ir spaustuvė. Šventos Dvasios vienuolynas XVIII amžiuje neišvengė didžiausių miesto sukrėtimų: Šiaurės karo ir maro, gaisrų, Kosciuškos sukilimo, vėliau – ir prancūzų invazijos. 1749 metais cerkvė sudegė. Ją rekonstravo vienas žymiausių Vilniaus baroko architektų Jonas Kristupas Glaubicas. XIX amžiuje cerkvė dar kartą perstatyta.

Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas

Bažnyčia yra kubo formos, turinti gotikos, baroko ir rusų bizantinio stiliaus elementų. Kalnas, ant kurio ji stovi, garsėja tuo, jog čia buvo trijų pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus mirties vieta. Pasak legendos, 1347 m. Algirdo žmona Julijona jų garbei pastačiusi medinę cerkvę. XVI a. bažnyčia buvo funduojama Konstantino Ostrogiškio kaip stačiatikių cerkvė. 1608–1827 m. bažnyčia priklausė unitų vienuoliams bazilijonams. Šalia esančiuose vienuolyno pastatuose buvo stačiatikių spaustuvė, kurioje 1596 m. išleistas pirmasis L. Zizanijaus rytų slavų elementoriaus leidinys. Vėliau atiteko stačiatikiams, dabar vėl priklauso unitams.

Šv. Mikalojaus cerkvė

1514 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė  Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo šventovę. XVIII a. gotikinė cerkvė sudegė, todėl buvo restauruota vėlyvojo baroko stiliumi. Vėliau generalgubernatoriaus Muravjovo nurodymu cerkvė perdaryta rusiškuoju bizantiniu stiliumi (koplyčios sienoje Muravjovui skirta marmurinė lenta). Nepaisant permainų, fasade ir interjere išliko nemažai gotikinių detalių.

Šv. kankinės Paraskevos cerkvė

Pirmosios sudegusios medinės cerkvės vietoje XVI a. pabaigoje pastatyta mūrinė cerkvė. 1611 m. cerkvė ir prieglauda atiteko unitams – stačiatikių tikėjimo, tačiau popiežiaus viršenybę pripažįstantiems krikščionims, pastarieji pastatų neprižiūrėjo. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad cerkvėje atsirado smuklė, o prieglaudoje – viešieji namai. Atgimusią šventovę XVIII a. ypač pagerbė caras Petras I, lankydamasis padovanojo Šiaurės karo metu iš švedų atimtas vėliavas. Pasklido legenda, kad pats caras čia krikštijo poeto A. Puškino protėvį, iš Afrikos kilusį Hanibalą (marmurinė lenta). 1864 m. jau apgriuvusi cerkvė atstatyta neobizantiniu stiliumi (archit. N. Čiaginas).

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia (kirchė), esanti greta Vokiečių gatvės, buvo pastatyta XVI a. viduryje. Tai buvo sakralinė vokiškosios miesto dalies dominantė. Ji pastatyta Lietuvos kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva. Dabartinę išvaizdą kirchė įgavo architekto Jono Kristupo Glaubico, kuris sukūrė ir bažnyčios altorių, dėka. Aplinkiniuose namuose daugiausiai gyveno vokiečiai evangelikai. Tikintiesiems ji grąžinta 1993 m.

Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė

Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė dar prieš šešis šimtmečius tapo soboru – svarbiausia Lietuvos stačiatikių šventove. Manoma, kad Dievo Motinos cerkvę įkūrė Julijona – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona ir Jogailos motina.

Pasak legendos, pirmąją cerkvę šioje vietoje pastatęs Didysis kunigaikštis Algirdas apytikriai 1346-ais metais. Seniausi išlikę cerkvės mūrai siekia XV amžių. XVI šimtmetyje cerkvę iš pagrindų rekonstravo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis.

1609-ais metais cerkvė atiteko unitams – Rytų apeigų krikščionims, priėmusiems uniją su Romos katalikų bažnyčia.

Ilgainiui cerkvė buvo labai apleista. Prieš du šimtus metų buvo perduota Vilniaus universitetui, joje įrengta biblioteka, auditorijos, muziejus ir anatomikumas, kuriame buvo atliekami skrodimai. Dabartinę išvaizdą cerkvė įgavo po rekonstrukcijos XIX amžiaus viduryje, kai vėl buvo grąžinta stačiatikiams.

Evangelikų reformatų bažnyčia

Ši evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830– 1835 m. (autorius archit. K. Podčašinskis). Deja, ant frontono stovėjusios trys Kazimiero Jelskio sukurtos skulptūros buvo nugriautos. Viduje buvo įmūrytos lentos žymiems Lietuvos kalvinams atminti. Priešais maldos namus, kitoje gatvės pusėje – buvusios senosios evangelikų reformatų kapinės.

Aidas

„Aido“ galerija – viena pirmųjų privačių dailės galerijų Lietuvoje. Ji organizuoja parodas, rengia meno leidinius, kuruoja tarptautinius projektus. Per lietuviškai galerijai ganėtinai ilgą gyvavimo laikotarpį, ji įgijo didelę atradimų, įspūdžių, meninio bendravimo, profesinių metodų patirtį.

Akademija

Galerija „Akademija“ priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA). Čia eksponuojami pirmieji VDA studentų darbai, pristatoma dėstytojų ir profesorių kūryba. Galerijos meno salone galima įsigyti nedidelių tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos darbų, VDA leidyklos meno leidinių, atvirukų.

Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija „Židinys“

Galeriją įkūrė Lietuvos tekstilės patriarchas, tautodailės rinkėjas ir propaguotojas Antanas Tamošaitis, nusprendęs savo dar XX a. 3–4 dešimtmetyje surinktus liaudies meno rinkinius, asmeninius ir žmonos Anastazijos Tamošaitienės kūrinius, vertingą biblioteką padovanoti Lietuvai. Galerijoje saugomi A. Tamošaičio XX a. 3–4 deš. surinkti XIX–XX a. I p. lietuvių liaudies audinių, juostų ir drabužių rinkiniai, pačių dailininkų sukurti kilimai, gobelenai, tapybos ir grafikos darbai. Galerija turi vertingą meno leidinių biblioteką.

Arkos dailės galerija

„Arkos“ galerija – viena iš keturių Lietuvos dailininkų sąjungos galerijų, veikiančių Vilniuje. Įsikūrusi sostinės senamiestyje, Bazilijonų vienuolyno architektūros ansamblyje. Galerijoje surengta per 600 Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrinių parodų. Atstovaujama Lietuvos dailininkų sąjungos, galerija neišskiria vienos ar kitos stilistinės krypties, pažiūrų ar amžiaus grupės dailininkų. Vienintelis kūrinių atrankos kriterijus – meninė kokybė. Galerija dalyvauja tarptautinėse kultūrinių mainų programose, organizuoja kultūros renginius, parodas.

AV17 galerija

AV17 Galerija įsikūrusi greta Aušros Vartų, XVII a. barokinio stiliaus pastate, iki XIX a. pradžios priklausiusiame didikų Oginskių šeimai. Pastatas dabartinį eksterjerą įgavo sujungus du XVII a. pabaigos namus. Interjere yra išlikusios sijomis perdengtos medinės lubos, tapyto ornamentinio frizo originalo fragmentai, lentų grindys, baltų koklių krosnis, taip pat išsaugotas autentiškas XVII a. rūsys su cilindriniu skliautu.

AV17 Galerija pristato nuolat besikeičiančias šiuolaikines juvelyrikos, skulptūros, tapybos, fotografijos parodas. Bendradarbiauja ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio autoriais.

Galerijoje nuolat veikia trys ekspozicinės salės – vienoje iš jų pristatoma unikali autorinių darbų kolekcija sakraline tema. Kitos dvi erdvės – keičiamų parodų salės, čia nuolat eksponuojami vieno ar kelių Lietuvos bei kitų šalių žinomų menininkų darbai, kurie visada pasižymi savo originalumu.

Galerijoje taip pat eksponuojami vienetiniai papuošalai ir mažosios plastikos su gintaru darbai. Galerijos tikslas – gintarą priartinti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo stiliaus ir ritmo. Papuošalai ekstravagantiškiems, orginaliems, kitokių gintaro papuošalų beieškantiems žmonėms. Galerija taip pat bendradarbiauja su autoriais, kurie nuolat papildo papuošalų iš sidabro ir aukso kolekcijas, stebindami juvelyrikos dizaino sprendimais.

Dailininkų sąjungos galerija

Dailininkų sąjungos galerija yra viena didžiausių Vilniaus miesto galerijų, įkurta 1968 metais. Galerijos steigėjas yra Lietuvos dailininkų sąjunga, kuri vienija arti pusantro tūkstančio narių. Galerijoje organizuojamos autorinės ir teminės parodos, galima įsigyti profesionalių dailininkų, Lietuvos dailininkų sąjungos narių, tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, stiklo ir meninės odos kūrinių.

Birutės Nomedos Stankūnienės galerija

Galerijoje-studijoje eksponuojami ir parduodami tapytojos, dizainerės Birutės Nomedos Aukštuolytės Kisielytės Stankūnienės darbai.

Kairė-dešinė

Vilniaus Grafikos meno centrui priklausanti galerija „Kairė-dešinė“ rengia tradicinio ir konceptualaus grafikos meno parodas, tarptautinius meno projektus, simpoziumus. Grafikos meno centre per du aukštus įsikūrusios grafikos dirbtuvės. Čia vykdomos edukacinės, rezidencijų programos. Galerijoje „Kairė-dešinė“ galima įsigyti įvairių grafikos darbų, surengti poezijos, knygos pristatymo vakarą, mini reprezentaciją.

Menų kiemas

Galerija “Menų kiemas” įsikūrusi Gedimino pilies papėdėje – nedideliame jaukiame senamiesčio kiemelyje. Čia eksponuojami ir parduodami profesionalių dailininkų tapybos darbai. Pageidaujant, padedame juos pritaikyti konkrečioje aplinkoje. Galerijoje galima ne tik įsigyti meno kūrinių, bet ir pabendrauti su pačiais jų autoriais.

R&A

Vilniaus Senamiestyje, Pranciškonų gatvėje (netoli seniausios mieste – šv. Mikalojaus bažnyčios) įsikūrusi Rūtos Eidukaitytės ir Aistės Gabrielės Černiūtės tapybos galerija-studija siūlo užeiti ir susipažinti ne tik su tapybos kūrimo paslaptimis, bet ir galutiniais jos rezultatais – paveikslais. Galerijos-studijos pavadinimas suformuotas iš abiejų dailininkių pirmųjų vardų raidžių – RA.

Rusų meno galerija

Rusų meno galerija buvo sumanyta kaip visuomeninės organizacijos „Rusų kultūros centras“ padalinys, kurio pagrindinė užduotis – būti rusų kultūros židiniu. Per aštuonerius kūrybinės veiklos metus galerijoje surengta daugiau nei 90 parodų. Čia savo kūrinius eksponuoja Lietuvos ir Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos menininkai. Galerija orientuojasi į tradicines meno sritis – tapybą, grafiką, skulptūrą, turinčias rusų figūratyvinio meno mokyklos bruožų.

Čia taip pat eksponuojama ir parduodama tradicinės rusų taikomosios dailės dirbiniai – gžel, finift’, chochloma, lako miniatiūros, Pavlovo-Pasado ir Orenburgo skaros. Galerijoje vyksta poezijos vakarai, filosofų, filologų, menininkų, žurnalistų sambūriai, diskusijos, kiti kultūros renginiai.

Savicko paveikslų galerija

Savicko paveikslų galerijoje eksponuojami Augustino Savicko, Raimondo Savicko, bei kitų lietuvos menininkų tapybos darbai; veikia suaugusių dailės mokykla, rengiami tapybos plenerai.

Šv. Jono gatvės galerija

Galerija įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, XVI a. name, kuris priklausė Lietuvos didikui Radvilai Juodajam. Joje yra 6 ekspozicinės salės. Čia organizuojamos skulptūros, tapybos, taikomųjų menų, fotografijos, profesionalaus meno parodos, įvairūs pristatymai, prekiaujama meno kūriniais.

Užupio galerija

Vytauto Matulionio „Užupio galerija“ – vienintelė Lietuvoje specializuota meno galerija, atstovaujanti senosioms auksakalystės tradicijoms, demonstruojanti šiuolaikinę metalo plastiką ir jo apdirbimo technologijas. Galerija rengia profesionalių ir debiutuojančių metalo dailininkų parodas, teikia informaciją apie autorius, priima lankytojus, parduoda darbus bei atstovauja Lietuvos ir Vilniaus kultūrai šioje srityje. Galerija įkurta 2000 m. Ji aktyviai propaguoja elitinę auksakalystę. Galerijoje eksponuojami žinomų dailininkų – B. Stulgaitės, R. Burneikos, V. Matulionio, S. Virpilaičio, V. Vidugirytės, J. Balčiūno, Ž. Bautrėno, A. Šaulio, M. Relo – darbai.

Vartai

1991 metais įkurta galerija „Vartai“ – valstybingumą atkūrusios Lietuvos Respublikos vienmetė. Čia eksponuojami ir parduodami meno kūriniai, vykdoma švietėjiška veikla. Galerijoje „Vartai“ nuolat vyksta nemokami kamerinės muzikos koncertai, pristatomi kompaktiniai diskai, nauji leidiniai, skaitoma poezija, demonstruojamos mados. „Vartuose“ muzikos mokyklos gali surengti svarbesnius koncertus, renginius. Čia rengiamos Dailės akademijos, meno mokyklų studentų ir moksleivių paskaitos, praktiniai užsiėmimai.

Iš anksto susitarus, parodas pristato galerijos menotyrininkas. Galerijoje vyksta įvairaus pobūdžio renginiai Vilniaus ir kitų miestų vaikų namų auklėtiniams, kuriuose tapytojai, grafikai, skulptoriai, keramikai juos supažindina su menų kūrimo pradžiamoksliu.

Znad Wilii

Lenkų meno galerijoje „Znad Wilii“ surengta daugiau nei 200 parodų, pristatančių ne tik visų žymiausių lenkų kilmės Lietuvos menininkų laimėjimus, bet ir kitų tautybių kūrėjų darbus. Galerijoje daugiau nei 12 kartų buvo organizuoti tarptautiniai poetų susitikimai, čia vyksta knygų pristatymai, koncertai, kiti renginiai. „Znad Wilii“ daug dėmesio skiria išvažiuojamosioms parodoms. Nuolat su galerija bendradarbiaujančių menininkų darbų kolekcijos yra demonstruotos Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje.

XX2

Galerija XX2 isikūrusi jaukioje Rotundo gatvelėje Vilniaus centre. Veikia nuo 2006 m. Galerijoje eksponuojami profesionalių menininkų kūriniai, organizuojamos parodas.

Čia galima įsigyti vertingų meno kūrinių savo namams, pradžiuginti draugus ir artimuosius autoriniais Lietuvos bei užsienio menininkų darbais. Taip pat galima užsisakyti proginę dovaną, meniškus keraminius vaikučių pėdučių, bei rankyčių įspaudus.

Galerijoje XX2 rasite keramikos, porceliano, įvairių suvenyru taip pat tapybos, grafikos, akvarelės, skulptūros darbų.

Vilniaus fotografijos galerija

Vilniaus fotografijos galerija įkurta 1973 metais Lietuvos fotomenininkų sąjungos. Galerijoje veikia dvi parodų salės, kuriose eksponuojami Algimanto Kunčiaus, Romualdo Požersko, Arturo Valiaugos, Vėtrės Antanavičiūtės, Remigijaus Treigio, Mindaugo Kulbiaus, Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijos. Čia rengiamos taip pat ir užsienio autorių fotografijų parodos.

Ekskursijos su Segway

Elektroninis dviratis (segway) – patraukli transporto priemonė, norintiems nukeliauti ne vieną kilometrą vingiuotais takeliais, parkais, senamiesčio grindiniu. Vairuoti elektroninį dviratį gali išmokti kiekvienas. Išklausę instruktoriaus nurodymus ir kelias minutėles pabandę, drąsiai judėsite savarankiškai.

Ekskursijos su gidu ant Segway:

“Vilniaus senamiestis”

Šios ekskursijos metu aplankysime žymiausias Vilniaus miesto senamiesčio vietas, tai – miesto rotušė, Aušros Vartai, Šv. Onos bažnyčia, Arkikatedros bazilika ir Žemutinė pilis, Prezidentūros rūmai, Vilniaus universitetas ir kiti senamiestyje esantys objektai. Ekskursija trunka 1,5 valandos. Išvykstama iš Super SEGWAY salono Vilniaus g. 45, Vilniuje.

“Vilniaus senamiestis ir linksmieji Neries vingiai”

Ši ekskursija sudaryta iš kultūrinės informacinės ir pramoginės dalies. Aplankysime objektus iš “Vilniaus senamiesčio” ekskursijos, po to Lukiškių aikštę, Znamenskaja (Žvėryno) cerkvę. Tuomet nerūpestingai grįšime dešiniuoju Neries krantu, užvažiuosime į Trijų kryžių kalną ir papramogausime Katedros aikštėje. Ekskursija trunka 3 valandas. Išvykstama ir grįžtama iš Super SEGWAY salono Vilniaus g. 45, Vilniuje.

Maršrutų žemėlapis

Ekskursijos vyksta ištisus metus, laiką prašome rezervuoti iš anksto.

 

Aušros Vartai

Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais.

Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai…

XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos.

Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.

Arkikatedra bazilika

Švento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.

Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Karališkajame mauzoliejuje po šventojo Kazimiero koplyčia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Tai vienintelis Lenkijos ir Lietuvos valdovas, palaidotas Vilniuje. Arkikatedros požemiuose palaidotas Gedimino anūkas ir galingiausias Lietuvos valdovas Vytautas Didysis bei jo žmona Ona. Taip pat dvi karalienės, Žygimanto Augusto žmonos: Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, kartais vadinama net gražiausia savo meto Europos moterimi. Arkikatedros mūrai priglaudė ir urną su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.

Požemiuose išlikę seniausi XIII – XV amžiaus šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvos freska, nutapyta XIV amžiuje.

Ekskursijos į Arkikatedros bazilikos požemius

Vilniaus katedros požemius administruoja Bažnytinio paveldo muziejus. Vilniaus katedros požemiai lankomi pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Į ekskursijas po katedros požemius lankytojai priimami grupėmis nuo dešimties žmonių. Būtina išankstinė registracija tel. 8 5 269 7800, el. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt.

Bilietų kainos: suaugusiesiems – 4,50 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams (LR piliečiams) – 2,50 Eur. Ekskursijos kaina lietuvių kalba – 14 Eur, užsienio kalba – 20 Eur. Kiekvieną šeštadienį 15.30 val. rengiama ekskursija Vilniaus katedros požemiuose. Būtina išankstinė registracija tel. 8 5 269 7800, el. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt .

Jeigu jus domina, kas slypi ne tik Arkikatedros bazilikos požemiuose, rekomenduojame sudalyvauti teminėje ekskursijoje „Vilniaus požemiai“ (lietuvių, anglų, rusų kalbomis), kurią galima užsisakyti Vilniaus turizmo informacijos centruose tel. +370 5 253 2115 arba el. paštu tours@vilnius.lt.

Šv. Jonų bažnyčia

Viena vaizdingiausių universiteto komplekso dalių yra Šventų Jonų bažnyčia su varpine. Visas bažnyčios pavadinimas – „Švento Jono Krikštytojo ir Švento Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčia“. Iš čia kilęs sutrumpintas pavadinimas – Šventų Jonų bažnyčia. Šventų Jonų bažnyčios statybos užtruko beveik 40 metų ir baigėsi 1426-aisiais. Anuomet tai buvo gotikinis pastatas. 1571 metais bažnyčia perėjo jėzuitų ordino žinion, ir nuo tada ji laikoma universiteto komplekso dalimi.

Šventų Jonų bažnyčia yra mačiusi ne tik šventų mišių, bet ir studentų protestų, ir teatro spektaklių, ir karalių sutikimų. Sovietmečiu šie maldos namai buvo paversti sandėliu. Vėliau čia buvo įkurtas Universiteto muziejus.

Šiandien Šventų Jonų bažnyčia vėl atlieka pagrindinę savo funkciją. 1993 metais joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šventų Jonų bažnyčios varpinė yra vienas aukščiausių senamiesčio pastatų. Jos aukštis – 68 metrai. Dabartinį Šventų Jonų bažnyčios fasadą XVIII a. projektavo žymiausias Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

Bažnyčia pradėta statyti po Lietuvos krikšto 1387 m. ir baigta 1426 m. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. XIX a. trečiajame dešimtmetyje didžiulė dalis puošnaus barokinio interjero buvo sunaikinta.

Bažnyčios interjere akį traukia dešimties presbiterijos altorių kompozicija, vienintelė tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šios bažnyčios vargonai buvo žymiausi Lietuvoje. Centrinėje navoje, prie piliorių, stovi 18 skulptūrų, iš kurių net 12 vaizduoja šventuosius Jonus.

Išraiškingiausios koplyčios – Oginskių ir Šv. Onos. Bažnyčioje gausu memorialinių paminklų: Jeronimo Stroinovskio, Adomo Mickevičiaus, Antonijo Edvardo Odineco, Liudviko Kondratovičiaus – Vladislovo Sirokomlės, Tado Kosciuškos, Konstantino Sirvydo, Simono Daukanto ir kt.

Nuo jėzuitų akademijos laikų Šv. Jonų bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, vykdavo įvairūs vaidinimai, disputai, buvo ginamos disertacijos, iškilmingai sutinkami karaliai. Daugelis tradicijų išliko iki mūsų laikų. Šiandien čia įteikiami diplomai absolventams, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai.

Šv. Onos bažnyčia

Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas“…

Dėl jos autoriaus ir statybos laikotarpio vieningos nuomonės nėra. Ši bažnyčia buvo pastatyta apie 1495–1501 m., po 1564 m. gaisro atstatyta Lvovo arkivyskupo D. Solikovskio ir Radvilų lėšomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. 1580 m. buvo pabaigti pagrindiniai bažnyčios atstatymo darbai, pastatyti altoriai. Vėliau bažnyčia buvo remontuojama ir rekonstruojama kelis kartus. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių. Šalia bažnyčios – XIX amžiuje pastatyta varpinė, imituojanti gotikos stilių.

1902-1909 m. buvo atlikti ypač didelės apimties bažnyčios restauravimo ir atstatymo darbai.

Bernardinų bažnyčia

Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčia yra vienas didžiausių gotikinių sakralinių pastatų. XV a. Vilniuje įsikūrę bernardinai pastatė medinę bažnyčią, kuri vėliau buvo perstatyta į mūrinę. Po to bažnyčia buvo dar keletą kartų atnaujinama. XVII–XVIII a. ji įgijo renesanso ir baroko bruožų. Sovietinės okupacijos metais bažnyčia buvo uždaryta ir perduota Dailės institutui. 1994 m. į ją vėl grįžo Šv. Pranciškaus mažesnieji broliai.

Bažnyčios fasade išsiskiria gotikiniai smailiaarkiai langai ir kontraforsai. Virš jų kyla frontonas su aštuoniakampiais bokšteliais iš šonų ir Nukryžiuotojo freska. Seniausioji bažnyčios dalis – gotikinė presbiterija. Bažnyčią puošia lieknas, aštuoniasienis varpinės bokštas. Labai vertingas yra šios bažnyčios interjeras. Šoninėse navose yra išlikę gotikiniai krištoliniai ir žvaigždiniai skliautai. Navų sienas puošia gotikinės polichrominės freskos, kurios 1981 m. buvo iš dalies atidengtos. Tai spalvingos figūrinės kompozicijos Biblijos ir hagiografinėmis temomis, vietomis su gotikinio šrifto užrašais, augaliniais ornamentais, heraldiniais ženklais. Ši tapyba sukurta XVI a. ir laikoma unikalia.

Bažnyčioje yra vienuolika altorių, visi jie mediniai, vėlyvojo baroko stiliaus, natūralios medžio spalvos. Čia saugoma seniausia žinoma Lietuvoje XV a. Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat du vertingi marmuriniai antkapiai: barokinis Petro Veselovskio ir renesansinis Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo. Pastarasis – seniausia Lietuvos profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija.

Bernardinų vienuolynas statytas kartu su bažnyčia. Čia veikė noviciatas, ordino seminarija, buvo sukaupta gausi biblioteka, veikė skriptorijus. Bernardinai ypač garsėjo savo pamokslininkais, taip pat turėjo savų amatininkų. Kai 1864 m. vienuolynas buvo uždarytas, pastate įsikūrė kareivinės. Nuo 1919 m. čia įsikūrė universiteto dailės fakultetas, vėliau Dailės institutas, dabar – dailės akademija.

2008 m. buvo rekonstruotas Vilniaus Bernardinų istorinis – architektūrinis ansamblis (renovuotos bažnyčios, choro bei vienuolyno administracinių patalpų palėpės, bažnyčios vartai, praėjimas, rūsys ir vidinis kiemelis), įkurti turistų apžvalgos takai.

Turistams siūlomi du maršrutai – trumpasis ir ilgasis. Trumpasis maršrutas prasideda bažnyčioje ir veda į Šv. Florijono (Trijų Karalių) koplyčią, naujai atidengtomis freskomis išpuoštu vienuolyno koridoriumi patenkama į gotikinį kiemelį, toliau einama į presbiteriją – vienuolių chorą, požemio kriptą, gotikinės varpinės bokštą. Sugrįžtama į bažnyčią. Ilgasis maršrutas pratęsia trumpąjį – iš gotikinės varpinės bokšto sraigtiniais laiptais kopiama į bažnyčios palėpę, iš kurios matoma nuostabi Vilniaus panorama. Nusileidžiama į bažnyčios balkoną ir sugrįžtama į bažnyčią.

EKSKURSIJŲ UŽSAKYMAS:

Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis ne mažesnėms nei 8 asmenų grupėms, antradieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 17 val. nustatytu maršrutu iš anksto sutartomis valandomis.
Grupės registruojamos antradieniais – šeštadieniais nuo 9 iki 18 val. el. paštu pranciskonunamai@inbox.lt arba tel. +370 682 40216. Registruojama ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Ekskursijos nevedamos sekmadieniais, pirmadieniais, liturginių apeigų ir renginių metu. Ekskursijų bilietų nėra, tačiau paliekamos aukos vienuolynui.

Šv. Kazimiero bažnyčia

Bažnyčios statybą 1604 m. pradėjo jėzuitai. Ji buvo skirta šventojo karalaičio Kazimiero atminimui. Pasak legendos, kertinį akmenį iš Antakalnio į miesto centrą rideno 700 žmonių. Šiandien akmenį vis dar galima pamatyti fasado sienoje.

Bažnyčia baigta statyti apie 1616 m., vidus įrengtas 1618 m. Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas ankstyviausių baroko statinių mieste. Manoma, kad bažnyčią projektavo Povilas Bokša, o darbus atliko Jonas Frankevičius. Bažnyčia pasižymi tuo, kad XVIII a. vadovaujant Tomui Žebrauskui buvo pastatytas kelių pakopų kupolas su aukštu žibintu, vainikuotu karūna. Tai vienintelis tokio dydžio kupolas visose buvusiose LDK žemėse. 1812 m. bažnyčia buvo smarkiai apgadinta., paversta sandėliu. Po 1830–1831 m. buvo perstatyta į cerkvę. Vėliau čia buvo įrengtas Mikalojaus soboras. Šioje cerkvėje yra meldęsis garsusis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. XX a. pirmoje pusėje bažnyčia buvo grąžinta katalikams, bet Antrojo pasaulinio karo metais vėl nukentėjo, buvo uždaryta. 1961 m. čia įrengtas ateizmo muziejus. Bažnyčia grąžinta tikintiesiems 1989 m.

Šv. Kotrynos bažnyčia

Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia. Bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota, interjere atlikti sudėtingi restauracijos darbai. Visiškai restauruotas centrinis bažnyčios altorius.

2006 metais Vilniaus miesto savivaldybė Šv. Kotrynos bažnyčios administravimo teises perdavė Vilniaus mokytojų namams. Šv. Kotrynos bažnyčios pagrindinė nava pritaikyta koncertinei veiklai. Puikios akustikos bažnyčioje vyksta kultūros renginiai, repetuoja ir koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika”, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas” ir kiti meno kolektyvai bei atlikėjai.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Priešais Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčias iškilęs architektūrinis ansamblis yra itin patrauklioje vilniečiams ir miesto svečiams vietoje. Savo stiliumi ir istorine reikšme Šv. Mykolo bažnyčia ypač tinka šiam tikslui. Jos fundatorius, garsus LDK politikas ir kultūrininkas Leonas Sapiega bažnyčią statė nuo 1594 iki 1625 metų. 1627 m. ji buvo pašventinta ir tapo garsios Sapiegų giminės šeimos mauzoliejumi. Renesanso architektūros stiliaus paminklas jungia vėlyvąją gotiką – pirmąjį po krikščionybės priėmimo Lietuvos meno suklestėjimo laikotarpį – su baroko epocha, lėmusia Vilniaus senamiesčio architektūros veidą. Šv. Mykolo bažnyčia su didžiuoju altoriumi ir antkapiniais Sapiegų šeimos narių paminklais yra ne tik reikšmingas renesanso ir ankstyvojo baroko epochos Lietuvoje paminklas, bet ir tikras anuomet išsaugoto katalikų tikėjimo dokumentas.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ir atskiruose buvusio bernardinų vienuolyno pastatuose įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus. Muziejuje galima užsisakyti ekskursijas ar išsinuomoti audiogidą.

Ekspozicija

Bažnytinis paveldas: dailės kūriniai, liturginiai reikmenys, istoriniai dokumentai bei knygos – sudaro didelę ir ypač reikšmingą Lietuvos kultūros paveldo dalį. Muziejuje sukauptos vertybės – liturgijoje nebenaudojami meno kūriniai ir dailiųjų amatų dirbiniai – ne tik apsaugoti, bet ir prieinami plačiajai visuomenei. Muziejaus ekspozicija ir eksponatų aprašai padeda lankytojams pažinti pristatomas vertybes, suprasti jų istorinę, liturginę ir estetinę reikšmę. Šiuolaikinius muziejininkystės reikalavimus atitinkančios saugyklos užtikrina tinkamas sąlygas rinkinių saugojimui ir leis ateityje plėsti kolekciją, perimant nebenaudojamus liturginius reikmenis ir kitus istorinę bei estetinę vertę turinčius objektus.

Bažnyčios erdvėje įrengtoje ekspozicijoje pristatomi vertingiausi muziejaus eksponatai iš Vilniaus miesto šventovių: Katedros, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės bažnyčių. Ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobyno monstrancijos bei relikvijoriai – išraiškingi maldingumo tradicijos liudytojai ir auksakalystės šedevrai. Stiklo vitrinose išdėlioti puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, kiti meniški liturginiai reikmenys atveria lankytojams ne vieną naują turtingos Lietuvos Bažnyčios istorijos ir sakralinio meno puslapį.

Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia

Tai viena puošniausių Vilniaus bažnyčių, priklausanti brandžiojo ir vėlyvojo baroko stiliui. Manoma, kad pirmoji bažnyčia šioje vietoje stovėjo jau Gedimino laikais. XV a. pradžioje Vytautas pastatė Šventosios Dvasios bažnyčią, kuri vėliau buvo atiduota seniausiai Lietuvoje domininkonų vienuolijai. 1679–1688 m. ji išplėsta ir rekonstruota. XIX a. viduryje caro valdžia vienuolyną uždarė, o bažnyčią pavertė parapijine. Šiandien joje renkasi lenkų katalikų bendruomenė.

Bažnyčios vidus pasižymi rokokine puošyba, jos interjeras yra vienas vertingiausių iš visų Lietuvos bažnyčių. Gausu portalo kartušų su herbais, freskų rėmų, kuriuos galima pamatyti į bažnyčią vedančiame koridoriuje. Bažnyčioje yra šešiolika altorių. Akį traukia įspūdingi vargonai – tai vienintelis beveik originalus XVIII a. instrumentas. Bažnyčioje yra 45 paminkliniais laikomi paveikslai. Žymiausiais jų – XX a. „Dievo gailestingumas“, kurį pagal Šv. Faustinos viziją nutapė Eugenijus Kazimirovskis. Šio paveikslo kopijos paplitusios visame pasaulyje.

Bažnyčia garsėja ir savo požemiais, juose yra daugybė patalpų, laidojimo kriptų. Požemiuose ilsisi apie 2 000 mumifikuotų mirusiųjų iš XVII–XVIII a., manoma, kad tarp jų gali būti ir maro aukų bei Napoleono kareivių. 1501 m. šalia bažnyčios įkurtas domininkonų vienuolynas. Tačiau XIX a. pradžioje jis buvo paverstas kalėjimu, čia buvo kalinami filaretai, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviai.

Šv. Mikalojaus bažnyčia

Švento Mikalojaus bažnyčia – seniausia išlikusi bažnyčia Lietuvoje. Ji išsaugojo beveik nepakitusius gotikos bruožus. Švento Mikalojaus bažnyčią paskutiniaisiais pagonybės metais pastatė Vilniuje įsikūrusi vokiečių bendruomenė.

Švento Mikalojaus gotikinė bažnyčia XVIII ir XIX amžiuje įgijo baroko bruožų. Buvo iškirsti nauji langai, pristatytas bokštas, zakristija, įrengti baroko altoriai, vargonai ir rokokinis vargonų choras.

Nuo 1901-ųjų iki 1939-ųjų metų Švento Mikalojaus bažnyčia buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos vykdavo lietuvių kalba. Taip pat ji buvo ir lietuvių kultūros centras.

Sovietų okupacijos laikais šalia bažnyčios buvo pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Vilniaus globėjo Švento Kristoforo skulptūra. Tai buvo rezistencijos aktas, nes miesto herbą, kuriame vaizduojamas šventas Kristoforas, sovietų režimas buvo uždraudęs.

Pranciškonų bažnyčia

Pranciškonų bažnyčia – vienas seniausių miesto statinių, jo istorija siekia XIV amžių. Bažnyčia yra gotikinė, bet XVIII a. ji įgijo ir baroko formų. 1812 m. bažnyčia buvo apgriauta, joje įrengtas grūdų sandėlis. Vėliau ji buvo paversta archyvu ir tik XX a. pradžioje grąžinta pranciškonams. Tačiau sovietmečiu bažnyčia vėl buvo paversta archyvu. Dabar ji priklauso tikintiesiems ir yra restauruojama. Neseniai joje atidengta stebuklinga laikoma Švč. Mergelės Marijos (Baltosios Dievo Motinos) statula.

Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčia

XVI a. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis pastatydino gotikinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Šalia jos esantis gyvenamasis namas netrukus buvo perdarytas į barokinę bažnyčią, kurioje įsikūrė vienuoliai bonifratrai. Bonifratrų bažnyčia garsėjo jos rūsyje esančiu stebuklingo gydančio (ypač akis) vandens šulinėliu bei stebuklingu Švč. M. Marijos Snieginės (Bonifratų Dievo Motinos) paveikslu, esančiu Didžiajame altoriuje. 1976 m. bažnyčioje buvo įrengta koncertų salė, vadinama Mažąja baroko sale. Dabar bažnyčia yra grąžinta tikintiesiems.

Šv. Teresės bažnyčia

Bažnyčia priklauso Vilniaus ankstyvojo baroko statiniams. Bažnyčios statyba vyko 1633–1650 m. pakanclerio Stepono Paco iniciatyva ir lėšomis. Bažnyčios statybai buvo naudotos brangios medžiagos – švediškas smiltainis, granitas, marmuras. 1783 m. pristatyta Pociejų koplyčia – mauzoliejus, skirtas šiai šeimai. 1812 m. bažnyčios interjeras buvo apgadintas, vėliau bažnyčia buvo keletą kartų atnaujinama. Didysis altorius yra vienas gražiausių Lietuvoje. Sienų tapyba siekia XVIII amžių. Bažnyčioje yra Simono Čechovičiaus, Kanuto Rusecko ir kitų dailininkų paveikslų.

Tai vienas ankstyviausių baroko statinių Lietuvoje. Šventos Teresės bažnyčios fasado projektas priskiriamas karaliaus Vladislovo Vazos dvaro architektui Konstantinui Tencallai. Kuriant projektą, pasiremta pavyzdžiu – Romoje esančia basųjų karmelitų bažnyčia Maria della Scala. Šventos Teresės bažnyčios fasadui panaudotos brangios statybinės medžiagos – švediškas smiltainis, marmuras ir granitas.

Šventos Teresės bažnyčia priklausė basųjų karmelitų vienuolynui. Karmelitai – tai aštuonių šimtų metų senumo vienuolių ordinas, pavadintas pagal Karmelio kalną Palestinoje. XVI amžiuje nuo karmelitų atskilo reformuota ordino šaka – basieji karmelitai, pagarsėję mistinėje teologijoje. Dabartinis bažnyčios interjeras sukurtas XVIII amžiaus antroje pusėje ir puikiai išlikęs iki mūsų dienų. Įspūdingas pagrindinis altorius – vienas gražiausių Lietuvoje.

Visų šventųjų bažnyčia

Bažnyčia statyta 1620–1630 m., ji yra ankstyvojo baroko, vadinamojo karmelitų baroko, stiliaus. Bažnyčios frontone stovėjo dvi medinės polichromuotos pirmųjų Karmelio atsiskyrėlių ir karmelitų vienuolijos pradininkų šv. Elijo bei šv. Eliziejaus statulos. Greta bažnyčios esanti stambi penkių tarpsnių varpinė pastatyta 1743 m. Tais pačiais metais pristatytas dviaukštis priestatas, kurio pirmajame aukšte buvo įrengta zakristija, o antrajame – XVIII a. garsėjusi biblioteka. Po bažnyčios ir vienuolyno uždarymo 1832–1886 m. daugelis meno vertybių buvo išblaškytos.

1904 m. kunigo L. Čudovskio iniciatyva bažnyčia restauruota. Šios restauracijos metu ypač nukentėjo sieninė tapyba, kurios būta ir bažnyčios rūsiuose. 1991 m. grąžinus bažnyčią tikintiesiems, šventovė atnaujinta, sugrąžinti kai kurie jai priklausę paveikslai. Sovietiniais laikais bažnyčioje buvo liaudies meno muziejus. Dabar ji vėl grąžinta tikintiesiems ir yra atvira lankytojams.

Šv. Baltramiejaus bažnyčia

Užupyje ant Vilnios šlaito pastatyta nedidelė Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Einant arčiau ji tarsi slepiasi, glaudžiasi už namų prie gatvės, vedančios Bernardinų kapinių link.

Tik pastatytą bažnyčią karo su Maskva metais sunaikino gaisras. 1778 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą vienuoliai pastatė oratoriją, kuri tėvo Augustino Stodolniko rūpesčiu 1823-1824 m. buvo perstatyta į bažnyčią. Ši bažnyčia išliko iki mūsų dienų (1881 m. pristatytas bokštas).

1949 m. bažnyčia uždaryta. Tarybų valdžios metais čia buvo įrengtos skulptorių dirbtuvės. 1997 m. Šv. Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei.

Šv. Ignoto bažnyčia

Šv. Ignoto bažnyčia pastatyta 1622-1647 m. Kaip ir kitos jėzuitų bažnyčios Lietuvoje, ji buvo bazilikinė, su kupolu ir dviem bokštais abipus presbiterijos. Bažnyčia nukentėjo per gaisrus ir XVIII a. viduryje buvo rekonstruota vadovaujant architektui T. Žebrauskui. Caro laikais bažnyčia buvo paversta karininkų klubu ir labai apnaikinta. Tikintiesiems grąžinta 1925 m. ir pritaikyta religinėms reikmėms. Sovietinės okupacijos laikais paversta kino studijos sandėliu.

Bažnyčia turi puošnų ankstyvojo baroko formų pagrindinį fasadą.

Gedimino pilies kalnas

Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Ekskursijų kainos: lietuvių kalba grupei iki 20 žmonių – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 5 asmenų – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 20 žmonių – 15 Eur. Pakilti į kalną galima keltuvu.

Keltuvas

Arsenalo g. 5. Tel. +370 5 261 7453

Darbo laikas:
balandis-rugsėjis: I–VII 10.00-21.00, kasa dirba iki 20.30 val.
spalis-kovas: I–VII 10.00-18.00, kasa dirba iki 17.30 val.

Bilietų kaina:
2 Eur pakilti ir nusileisti, 1 Eur pakilti arba nusileisti.

2003 m. Vilniuje pradėjo veikti keltuvas, kuriuo nuo Gedimino kalno papėdės iki viršūnės gali pakilti visi norintieji. 71 metro ilgio trasą keltuvas į kalną pakyla per 35 sekundes, o visa pakilimo procedūra su keleivių įlipimu ir išlipimu trunka apie minutę. Vienu metu kilti į kalną gali 16 žmonių. Kylant į kalną, matyti nuostabus miesto vaizdas su Neries upe. Keltuvas taip pat pravers senyvo amžiaus žmonėms, tėvams su mažais vaikais. Jis kyla iš Nacionalinio muziejaus uždarojo kiemo, į kurį galima patekti nuo Neries upės pusės.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Trijų kryžių kalnas

Skulptorius: Antanas Vivulskis. 1916. Atstatymas: Kęstutis Šilgalis. 1989

Ankstyvuosiuose šaltiniuose Trijų kryžių kalnas dar buvo vadinamas Kreivuoju arba Plikuoju. Kalnas esantis dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi yra iškilęs 162 m virš jūros lygio.

Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

Šv. Jonų varpinė

Šv. Jonų bažnyčios varpinė lauks lankytojų nuo 2016 m. balandžio 18 d.

Svarbi Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio dalis yra Šv. Jonų bažnyčios varpinė, kuri buvo statyta 1600-1610 m. ir pasižymi renesanso bei vėlyvojo baroko architektūra.

Šiltuoju metų laiku sostinės panorama galima grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato – Šv. Jonų bažnyčios varpinės. Istorinėje varpinėje veikia modernus liftas ir lankytojai nevargindami kojų gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio.

Lankytojus domina ir Fuko švytuoklė, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys. Per dieną siūbuodamas rutulys keičia savo padėtį ir tai įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį.

Įėjimas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę kainuoja: suaugusiems – 2,5 EUR, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 1,5 EUR.

Norintieji apsilankyti tik varpinėje į ją patekti gali iš Šv. Jonų gatvės arba per Didįjį kiemą. Norintieji apsilankyti VU architektūrinio ansamblio kiemeliuose juos galės apžiūrėti papildomai sumokėję 1,5 EUR.

Varpinėje apsilankyti galima nuo balandžio mėn., darbo laikas:
pavasarį, rudenį: pirmadieniais – sekmadieniais 10–19 val.,
vasarą: pirmadieniais – sekmadieniais 11–20 val.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia

Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčia yra vienas didžiausių gotikinių sakralinių pastatų. XV a. Vilniuje įsikūrę bernardinai pastatė medinę bažnyčią, kuri vėliau buvo perstatyta į mūrinę. Po to bažnyčia buvo dar keletą kartų atnaujinama. XVII–XVIII a. ji įgijo renesanso ir baroko bruožų. Sovietinės okupacijos metais bažnyčia buvo uždaryta ir perduota Dailės institutui. 1994 m. į ją vėl grįžo Šv. Pranciškaus mažesnieji broliai.

Bažnyčios fasade išsiskiria gotikiniai smailiaarkiai langai ir kontraforsai. Virš jų kyla frontonas su aštuoniakampiais bokšteliais iš šonų ir Nukryžiuotojo freska. Seniausioji bažnyčios dalis – gotikinė presbiterija. Bažnyčią puošia lieknas, aštuoniasienis varpinės bokštas. Labai vertingas yra šios bažnyčios interjeras. Šoninėse navose yra išlikę gotikiniai krištoliniai ir žvaigždiniai skliautai. Navų sienas puošia gotikinės polichrominės freskos, kurios 1981 m. buvo iš dalies atidengtos. Tai spalvingos figūrinės kompozicijos Biblijos ir hagiografinėmis temomis, vietomis su gotikinio šrifto užrašais, augaliniais ornamentais, heraldiniais ženklais. Ši tapyba sukurta XVI a. ir laikoma unikalia.

Bažnyčioje yra vienuolika altorių, visi jie mediniai, vėlyvojo baroko stiliaus, natūralios medžio spalvos. Čia saugoma seniausia žinoma Lietuvoje XV a. Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat du vertingi marmuriniai antkapiai: barokinis Petro Veselovskio ir renesansinis Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo. Pastarasis – seniausia Lietuvos profesionalioji apvaliosios skulptūros memorialinė kompozicija.

Bernardinų vienuolynas statytas kartu su bažnyčia. Čia veikė noviciatas, ordino seminarija, buvo sukaupta gausi biblioteka, veikė skriptorijus. Bernardinai ypač garsėjo savo pamokslininkais, taip pat turėjo savų amatininkų. Kai 1864 m. vienuolynas buvo uždarytas, pastate įsikūrė kareivinės. Nuo 1919 m. čia įsikūrė universiteto dailės fakultetas, vėliau Dailės institutas, dabar – dailės akademija.

2008 m. buvo rekonstruotas Vilniaus Bernardinų istorinis – architektūrinis ansamblis (renovuotos bažnyčios, choro bei vienuolyno administracinių patalpų palėpės, bažnyčios vartai, praėjimas, rūsys ir vidinis kiemelis), įkurti turistų apžvalgos takai.

Turistams siūlomi du maršrutai – trumpasis ir ilgasis. Trumpasis maršrutas prasideda bažnyčioje ir veda į Šv. Florijono (Trijų Karalių) koplyčią, naujai atidengtomis freskomis išpuoštu vienuolyno koridoriumi patenkama į gotikinį kiemelį, toliau einama į presbiteriją – vienuolių chorą, požemio kriptą, gotikinės varpinės bokštą. Sugrįžtama į bažnyčią. Ilgasis maršrutas pratęsia trumpąjį – iš gotikinės varpinės bokšto sraigtiniais laiptais kopiama į bažnyčios palėpę, iš kurios matoma nuostabi Vilniaus panorama. Nusileidžiama į bažnyčios balkoną ir sugrįžtama į bažnyčią.

EKSKURSIJŲ UŽSAKYMAS:

Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis ne mažesnėms nei 8 asmenų grupėms, antradieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 17 val. nustatytu maršrutu iš anksto sutartomis valandomis.
Grupės registruojamos antradieniais – šeštadieniais nuo 9 iki 18 val. el. paštu pranciskonunamai@inbox.lt arba tel. +370 682 40216. Registruojama ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Ekskursijos nevedamos sekmadieniais, pirmadieniais, liturginių apeigų ir renginių metu. Ekskursijų bilietų nėra, tačiau paliekamos aukos vienuolynui.

Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelė

Netoli nuo Subačiaus ir Markučių g. sankryžos yra specialiai įrengta apžvalgos vieta, iš kurios atsiveria Vilniaus senamiesčio panorama. Apžvalgos vietoje įrengta informacinė lenta parodo, kokie senamiesčio kultūros, istorijos, architektūros objektai yra matomi.

Netoliese veikia kavinė (šiltojo sezono metu).

Bastėjos kalnas

XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja. Bastėja – tai įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Nuo bastėjos kalno atsiveria graži senamiesčio panorama.

Užupio Angelas

Skulptorius: Romas Vilčiauskas. 2002

Užupio angelas — tai 2001 metais centrinėje Užupio aikštėje atidengta skulptūra, stovinti ant 8,5 m aukščio kolonos. Skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurtas angelas pagamintas iš tvirto žalvario ir bronzos.

Šalia Užupio angelo skulptūros, kaip senojo miesto akcentas, atkurta viena iš dviejų seniau čia stovėjusių senovinio pavyzdžio ketaus vandens kolonėlių.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Paminklas Frankui Zappai

Skulptorius: Konstantinas Bogdanas. 1996.  Idėjos autorius: Saulius Paukštys

Paminklas skirtas žymiam Amerikos kompozitoriui, gitaristui ir dainininkui Frankui Zappai (skulpt. Konstantinas Bogdanas). Šis savito stiliaus kūryba išsiskyręs atlikėjas vadinamas moderniosios muzikos tėvu. Franko Zappos muzika pasižymi psichodeliniu stiliumi ir parodijos elementais, ji jungia roko, džiazo, avangardo ir elektroninę muziką.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Undinėlė

Skulptorius: Romas Vilčiauskas. 2002

Pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Nieko keista, kad dar vienas Užupio simbolis yra bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele.

Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Trijų kryžių kalnas

Skulptorius: Antanas Vivulskis. 1916. Atstatymas: Kęstutis Šilgalis. 1989

Ankstyvuosiuose šaltiniuose Trijų kryžių kalnas dar buvo vadinamas Kreivuoju arba Plikuoju. Kalnas esantis dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi yra iškilęs 162 m virš jūros lygio.

Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

Paminklas LDK didžiajam kunigaikščiui Gediminui

Paminklo autoriai – Amerikos lietuvis Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. 1996

Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui.

Gediminas yra Trakų ir Vilniaus miesto įkūrėjas ir vienas pačių garsiausių senosios Lietuvos valdovų. Gediminas gyveno nuo 1275 iki 1341 metų, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė 25-erius metus. Lietuvos sostinę jis perkėlė iš Trakų į Vilnių. Garsėjo daugiau ne kaip karvedys, bet kaip diplomatas, atkreipęs į Lietuvą Europos dėmesį. Būtent Gedimino laiškuose Vakarų Europai 1323 metais pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas, o ši pirmojo paminėjimo data, 1323-ieji, laikomi Vilniaus įkūrimo metais.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybines sienas ir įtakos sferą Gediminas išplėtė toli į rytus ir pietus. Valdant Gediminui, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvo prijungti Vitebskas ir Voluinė, į vasalinę priklausomybę pateko Kijevo Rusios žemės. Gedimino pasiųsta kariuomenė, žygiuodama į Vakarus, buvo priartėjusi net prie Berlyno. Lietuvos valstybės plotas Gedimino laikais padidėjo dvigubai.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Paminklas Adomui Mickevičiui

Skulptorius: Gediminas Jokūbonis. 1984

Paminklas įžymiajam poetui Adomui Mickevičiui pastatytas 1984 m. Aplink jį išdėstytos reljefinės plokštės „Vėlinių“ poemos temomis (skulpt. H. Kuna).

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Paminklas Stanislovui Moniuškai

Skulptorius: Bolesław Bałzukiewicz. 1922

Priešais Šv. Kotrynos bažnyčią esančiame skverelyje stovi Stanislovo Moniuškos biustas, pastatytas 1922 m. Tai pats seniausias išlikęs paminklas Vilniaus Senamiestyje.

Stanislovas Moniuška (lenk. Stanisław Moniuszko, 1819 – 1872 m.) – įžymus lenkų kompozitorius, 1840–1858 m. gyvenęs Vilniuje, operų „Halka“ (pastatyta Vilniuje), „Grafienė“ ir kitų operečių, baletų, kantatų lietuvių mitologine tematika autorius.

Paminklas Cemachui Šabadui

Skulptorius: Romualdas Kvintas. 2007

Cemachas Šabadas – legendinė asmenybė. Daktaras veikė įvairiose srityse: labdaros (draugijos karo pabėgėliams šelpti vienas iš vadovų), sveikatos rūpybos (sveikatingumo draugijos Ozė steigėjas Vilniuje), švietimo ir mokslo (Centrinės žydų mokyklų organizacijos veikėjas, vienas iš JIVO kūrimo iniciatorių), visuomeninėje (kartu su J. Vygodskiu atkūrė Vilniaus žydų bendruomenę) ir publicistikoje (leidinių jidiš kalba iniciatorius ir redaktorius).

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Paminklas Vilniaus Gaonui

Skulptorius: Kazimieras Valaitis, Mindaugas Šnipas. 1997

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano (1720–1797 m.), vieno didžiausių žydų išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę. Jo galingas intelektas ir erudicija lėmė, kad Vilnius tapo dvasiniu žydų centru, garsėjusiu visame pasaulyje. Jo buvusio namo vietą žymi memorialinė lenta, o šalia namo pastatytas paminklas žydų išminčiui.

Paminklas Laurynui Gucevičiui

Skulptorius: Vladas Vildžiūnas. 1984

Laurynas Gucevičius (1753-1798) – architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas, Vilniaus katedros, rotušės ir kitų projektų autorius.

Daugiau: Vilniaus kalbančios skulptūros

Bernardinų sodas

Pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Bernardinų sodas (anksčiau vadintas Sereikiškių parku). Po ilgiau nei metus trukusios rekonstrukcijos 2013 m. parke atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka pagal dailininko Vladislovo Štrauso projektą.

Parkas atgavo istorinį Bernardinų sodo pavadinimą, nes, istorikų teigimu, kelis šimtmečius didžiojoje dalyje šios teritorijos buvo įrengtas būtent bernardinams priklausęs sodas. Jam atminti sukurta vienuolių sodo ekspozicija su vaistiniais, prieskoniniais, maistiniais ir arbatiniais augalais. Parke galima apžiūrėti atkurtus senuosius parko elementus: alpinariumą, tvenkinį, Belvederio kalnelį, centrinę aikštę, pasivaikščioti takais palei Vilnelę, pasigrožėti istorinėse vietose įrengtais fontanais, kurių vienas yra muzikinis. Parke taip pat yra rožynas, vaikų žaidimo aikštelės.

Ypatinga parko erdvė – Botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Botanikos sodų. Ekspozicijoje pamatysite ginkmedį, geltonąją sedulą, kanadinę pocugę, juodąją pušį, tris vienus seniausių Vilniuje ąžuolus. Beje, šalia įėjimo nuo šv.Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 šimtus metų.

Parkas atidarytas lankytojams kasdien nuo 7 iki 22 val. Lankymas nemokamas.

Kalnų parkas

Kalnų parką patogiausia aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Parko teritorija ribojasi su Užupiu (Krivių g.) ir Vilnele. Kalnų parką sudaro keli kalnai. Žymiausias iš jų – Trijų kryžių kalnas.

Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

Trijų kryžių kalnas kartais dar vadinamas Plikuoju, Kreivuoju (manoma, kad čia stovėjo Kreivoji pilis) ar Tauro kalnu.

Stalo kalnas pavadinimą gavo dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas.

Gedimino kapo kalnas – žymi kunigaikščio palaidojimo vietą. Ant kalno susirenka ne tik norintieji pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama, bet ir baltų religinių bendruomenių nariai, kurie švenčia savo šventes prie pagoniško aukuro.

Bekešo kalnas vardą gavo nuo to, kad ant jo 1580 m. buvo palaidotas vienas žymiausių to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadų Kasparas Bekešas, kilęs iš garsios vengrų didikų giminės. Jį čia laidojo dėl to, kad velionis buvo arijonų tikėjimo ir jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. XIX a. viduryje paminklas kartu su K. Bekešo kapu nuvirto į Vilnią.

Plytelė „Stebuklas“

Autorius: Gitenis Umbrasas. 2010

Vienoje populiariausių Vilniaus erdvių, Katedros aikštėje yra plytelė, kurioje parašytas žodis „stebuklas“. Tikima, kad atsistojus ant menininko Gitenio Umbraso sukurtos plytelės ir apsisukus aplink savo ašį, sugalvotas noras būtinai išsipildys. Plytelė patraukia tiek turistų, tiek vilniečių dėmesį.

Iš viso dabar yra sukurtos keturios “Stebuklo” plytelės – viena betoninė, gimusi dar 1994 m., ir trys granitinės. Pastarųjų prireikė tuomet, kai kinišku granitu buvo klojama visa Katedros aikštė.

Plytelė „Obuoliukas“

2007 m Vilniuje atskleista istorinė įsimylėjėlių vieta įprasminta St. Moniuškos skverelyje, atidengus meilės simbolį – meilės plytelę „Obuoliukai“.

Skulptorius G.Umbrasas grindinio plytelėje pavaizdavo obuolio ir širdies simbolius, primenančius Biblijoje įamžintą Adomo ir Ievos pasimatymą rojuje – meilės legendą bei žmonijos ir jos gyvenimo Žemėje pradžią.

Literatų gatvė

Manoma, kad ši gatvė “Literatų” buvo įvardyta tik XIX a. pirmojoje pusėje, joje gyvenusio Adomo Mickevičiaus garbei. Literatų gatvės pradžioje gyveno poetas Adomas Mickevičius, tą liudija ir trys lentos ant namo lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis.

Nuo 2008 metų grupei menininkų kilo mintis atgaivinti gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais. Gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius literatams.

Literatų gatvėje veikia Modernaus meno centras (Literatų g. 8), www.mmcentras.lt.

Konrado celė

2009 m. Vilniuje atidaryta Konrado celė (Aušros Vartų g. 7A). Vienuolyno celė, kurioje kalėjo poetas, vadinama A. Mickevičiaus poemos herojaus Konrado vardu. Joje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros imitacija, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie A. Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir filaretų bylą.

Dabartinė Konrado celės ekpozicija tik simboliškai žymi tarpukariu nemaža diskusijų kėlusios Konrado celės vietą. Žinoma, kad bazilijonų vienuolyne tuo metu paverstame kalėjimu, A. Mickevičius kalėjo 1823-1824 m. Papirkę sargybinius, naktimis poeto kameroje rinkdavosi bičiuliai filomatai. A. Mickevičius vėliau aprašė šiuos įvykius 1832 m. sukurtos poemos „Vėlinės“ III dalyje.

Konrado celės parodos priežiūrą vykdo Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus.

Ekspoziciją galima apžiūrėti kasdien nuo 10 iki 17 val.

Galera

Užupio meno inkubatorius – vienas pirmų Europoje meno inkubatorių. Analogų neturinčios struktūros – Užupio respublikos centrinė dalis, kur vyksta pastovi socialinė, meninė integracija ir inkubavimas. Užupyje sukurta pastoviai veikianti vertybių komunikacija. UMI iniciatyva jau vystosi ir nauji dariniai, tokie kaip kūrybinių industrijų klasteris. Meno inkubatorius yra pastoviai veikiantis meninio, socialinio integravimo centras.

Veikla, prasidėjusi nuo nedidelių neformalių menininkų susibūrimų išsivystė į įspūdingus renginius plačiąjai visuomenei, į bendruomenės šventes. Vyko tarptautiniai tapybos plenerai ir alternatyvios mados festivaliai, daugybė parodų, meno akcijų ir koncertų.

Kviečiame aplankyti Užupio meno inkubatoriaus Galerą.

Bernardinų kapinės

Užupyje, tarp Polocko ir Žvirgždyno gatvių bei Vilnios, yra Bernardinų kapinės, kurios užima 3,87 ha. Šios kapinės įsteigtos 1810 m., jas administravo Bernardinų vienuolynas.

Kapinėse pastatyti kolumbariumai, į kurių nišas dėdavo karstus ir užmūrydavo. 1827 m. pastatyta koplyčia, jos požemyje įrengta kripta su katakombomis. XIX a. ši teritorija buvo mėgstama vilniečių pasivaikščiojimo vieta, kapinės priminė parką.

Kapinėse palaidoti garsūs krašto žmonės: S.B.Jundzilas, V.Kairiūkštis, V.Slendzinskis, B.M.Ruseckas, K.Ruseckas, E.Kotlubajus, L.Borovskis, H.J.Abramovičius, M.Pšibilskis, A.Tiškevičius, V.Zahorskis ir kiti.

Daugiau informacijos apie kapines ir garsias asmenybes, palaidotas kapinėse galima rasti leidiniuose:

V.Girininkienė, Vilniaus kapinės, Vilnius, 2004.
Vilniaus Bernardinų kapinės (straipsnių rinkinys), Vilnius, 2010.
V.Girininkienė, K.Tolkačevski, Vilniaus Bernardinų kapinėms 200 metų, Vilnius, 2010.

Karo technikos ir transporto muziejus

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriaus ekspozicija atidaryta 2008 m. lapkričio 4 d. Šiuo metu lankytojai gali išvysti per šimtą Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžių, atspindinčių laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų.

Eksponuojami pirmieji karinių jūrų pajėgų kateriai „Vytis“ ir „Kiras“, karo laivų ginkluotė, torpedų paleidimo aparatai, Lietuvos kariuomenės motociklai, įvairi ratinė ir vikšrinė technika: šarvuočiai, automobiliai „Dodge“, mažieji visureigiai, benzinvežiai, tankai T-55 ir T-72, kuriuos 2006 metais muziejui padovanojo Lenkijos gynybos ministerija. Tankai T-72 buvo naudojami 1991-ųjų sausį šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Šalia grėsmingos karinės technikos yra ir šarvuotas „Mercedes-Benz“ markės automobilis, kuriuo važinėjo pirmasis atkurtos valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Vyriausybės, kuriai tuo metu vadovavo Gediminas Vagnorius. Kai kariuomenės vadovybės įsakymu pasenusi technika yra nurašoma ar keičiama nauja, po du kiekvieno tipo technikos egzempliorius patenka į šį muziejaus skyrių.

Lankytojams apie eksponatus suteikiama išsami informacija. Beveik kiekvienas eksponatas yra trumpai aprašytas: kur buvo gaminamas, kiek vienetų pagaminta, iš kur atkeliavo į Lietuvą. Muziejaus darbuotojai lankytojams eksponatus leidžia liesti rankomis, o į kai kuriuos netgi įlipti. Ekspozicija nuolat papildoma. Teritorija Olandų gatvėje kariškiams priklauso nuo XVIII a. pabaigos. Iš pradžių čia buvo parako ir ginklų saugykla. 1832 m. pastatai buvo perduoti Vilniaus tvirtovei. Tarpukariu iki 1939 m. jie priklausė Lenkijos sandėlių tarnybai, o atgavus Vilnių čia įsikūrė Lietuvos kariuomenės šarvuočių ir autorinktinė. Sovietmečiu teritorijoje šeimininkavo sovietų armija, o jai išėjus įsikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Ekskursijos priimamos tik iš anksto susitarus.

Muziejus įkurtas 1991 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name, kurį jie nusipirko 1926 m. Šis namas – XVII a. architektūros paminklas. 1994 m. atidaryta muziejaus ekspozicija.

Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų. Čia parodoma, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba, kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų leidėjai, taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.

Daugiau informacijos www.muziejai.lt

 

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Muziejaus rinkinius sudaro įvairūs eksponatai, atspindintys Lietuvos ir užsienio lietuvių teatrą, muziką ir kiną. Čia eksponuojamos nuotraukos, muzikos instrumentai, kostiumai, teatro lėlės, apdovanojimai ir kiti su teatro, muzikos ir kino istorija susiję daiktai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje – šių meno sričių istorijos rinkiniai, reta XVIII – XX a. mechaninių muzikos instrumentų kolekcija, muzikos įrašų, scenografijos kūrinių kolekcijos, žymiausių Lietuvos teatro, scenos ir kino meistrų veiklos kūrybos retrospektyvos, asmeniniai daiktai ir kt.

Ekskursijos:

lietuvių kalba – 8,50 Eur

užsienio kalba – 14,40 Eur

Ekskursijų užsakymas tel. 8 5 231 27 24

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Radvilų rūmai

Vietoj XVI a. čia stovėjusių Mikalojaus Radvilos Juodojo medinių rūmų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pastatydino pirmąją ankstyvojo baroko rezidenciją. Palazzo tipo rūmai buvo pastatyti pagal Liuksemburgo rūmų (Palais Luxemburg) Paryžiuje pavyzdį, su penkiais triaukščiais paviljonais ir nuostabiomis salėmis. Garsi buvo ir čia sukaupta dailės kolekcija – flamandų ir olandų dailininkų darbai. Tačiau 1654 m. prasidėjęs karas su Rusija bei XVIII a. karai, mieste siautę gaisrai rūmus gerokai nuniokojo. XIX a. pradžioje apleisti rūmai buvo perleisti Vilniaus labdaros draugijai ir jai priklausė iki 1940 m. 1984 m. restauruotas rūmų vakarinis paviljonas, kuriame šiuo metu parodas rengia Lietuvos dailės muziejus. 1990 m. čia atidaryta meno galerija, 1994 m. pradėta kurti užsienio šalių dailės galerija. Šiuo metu Radvilų rūmuose veikia įvairios parodos, galima pamatyti Radvilų giminės portretus, susipažinti su jų giminės istorija.

Ekskursijų kainos: lietuvių kalba – 8,69 Eur; užsienio kalba – 14,48 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Signatarų namai

Signatarų namai – istorijos ir architektūros paminklas, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. visa Lietuva, išskyrus Užnemunę, atiteko carinei Rusijai. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kelias į nepriklausomybę – ilga 123 metų kova dėl lietuviško rašto, dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje, dėl teisės mokytis ir kalbėti gimtąja kalba, dėl teisės naudotis tautine simbolika, būti nepriklausoma tauta.

Signatarų namų ekspozicija – XX a. pradžios tautinio atgimimo ir modernios Lietuvos valstybės atkūrimo istorija (1904–1918 m.) – prasideda pasakojimu apie vykusį tautinį atgimimą Vilniuje, ir tolesnę lietuvių tautos nuoseklią kultūrinę ir politinę veiklą, kuri atvedė į nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. vasario 16 d.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos (1915-1918 m.) sąlygomis paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – konceptualus, lakoniškas 122 žodžių dokumentas, kuris vėliau, visus okupacijų metus, žadino nepriklausomybės viltį, kuris niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir buvo Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas, atkuriant 1990 m. Lietuvos nepriklausomybę.

Signatarų namų ekspozicija, esanti trylikoje kambarių, yra unikali, nes nuolat papildoma muziejaus įsigytomis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų artimųjų dovanotomis ar paskolintomis relikvijomis. Okupacijos, karas, represijos, priverstinė emigracija laužė žmonių likimus, naikino jų gyvenimo ženklus. Priverstiniais politiniais emigrantais tapo šeši signatarai, kiti šeši, likę Lietuvoje, tapo sovietinio teroro aukomis. Visų dvidešimties Vasario 16-sios Akto signatarų giminės buvo represuoti.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Taikomosios dailės muziejus įkurtas 1987 m., atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale. Jis pastatytas ant XII–XIV a. medinių pastatų, grindinių ir Žemutinės pilies gynybinių sienų liekanų. Arsenalo rūsyje įrengta ekspozicija – čia galima pamatyti išlikusių ankstyvųjų Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių fragmentų. Šiuo metu muziejuje eksponuojama lietuvių liaudies sakralinio meno dirbinių, sakralinės dailės kūrinių, sentikių, stačiatikių ir unitų ikonų bei metalo dirbinių. Taikomosios dailės muziejuje taip pat veikia ilgalaikė paroda „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“.

Ekskursijų kainos: gido paslaugos lietuvių kalba – 8,69 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Tai Vilniaus gynybinės sistemos dalis, neretai dar vadinama „barbakanu“. Bastėja – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu. Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Fridrichas Getkantas. Šis statinys smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai. Nuo Bastėjos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.

Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus

A. Mickevičiaus muziejus yra įsikūręs memorialiniame poeto bute, kuriame jis dirbo prie kūrinio „Gražina“. Vertingiausi muziejaus eksponatai – asmeniniai A. Mickevičiaus daiktai: stalelis, kėdė, kuriais poetas naudojosi gyvendamas Kaune ir krėslas iš Paryžiaus. Taip pat muziejus yra įsigijęs žinomų Lietuvos skulptorių G. Jokūbonio ir B. Vyšniausko meno kūrinių, A. Mickevičiaus pasirašytas mokyklos baigimo atestatas, išduotas Simonui Martyševskiui. Muziejuje šiuo metu pateikiama daugiau kaip 200 eksponatų, jis turi savo nedidelę bibliotekėlę.

Muziejuje yra renkama, saugoma, tyrinėjama ir aktualizuojama sukaupta medžiaga, susijusi su A. Mickevičiaus kūryba ir veikla:

Adomo Mickevičiaus kūriniai, biografinė literatūra, straipsniai;

Vizualinė medžiaga: skulptūros, portretai, nuotraukos, medaliai;

Pagalbinis fondas: muziejaus renginių, svečių fotoarchyvas.

Muziejus priklauso Vilniaus universiteto Bibliotekai.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Lietuvos nacionalinis muziejus, Senasis arsenalas

Nuo kovo 17 dienos iki gegužės 7 d. Nacionalinio muziejaus senasis arsenalas uždaromas remontui.

LIETUVOS PROISTORĖS EKSPOZICIJA

Archeologiniai radiniai nuo pirmųjų žmonių pasirodymo Lietuvos teritorijoje XI tūkst. pr. Kristų iki valstybės susidarymo XIII a. Muziejus atviras visiems norintiems labiau pažinti ir suprasti Lietuvos archeologiją, istoriją ir etninę kultūrą arba tiesiog pasigrožėti lietuvių protėvių dirbiniais.

Muziejuje pristatoma Lietuvos proistorė: nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo dabartinėje šalies teritorijoje iki valstybės susikūrimo. Ekspozicijose – pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo ir buities įrankiai; baltų kultūros formavimosi istorija.

Ekskursijų kainos: lietuvių kalba grupei iki 15 žmonių – 6 Eur; lietuvių kalba grupei nuo 16 iki 25 žmonių – 8 Eur; užsienio kalba grupei iki 5 žmonių – 6 Eur; užsienio kalba grupei nuo 6 iki 25 žmonių – 15 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

LDK Valdovų rūmai

Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. okupantai rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.

2000 m. Lietuvos Respublikos seimas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties. Po dvejų metų pradėti statybos darbai. 2013 m.  du iš keturių Valdovų rūmų korpusų atverti lankytojams,  juose įsikūrė nuo 2009 m. veikiantis Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija (II maršrutas) lankytojus atves į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.

Muziejuje galima užsisakyti ekskursijas, gido paslaugų kainos:
Lietuvių kalba – 15 €,
Užsienio kalba – 22 €.
Ekskursijos vedamos ne didesnėms kaip 25 asmenų grupėms. Būtina iš anksto registruotis tel. (8 5) 262 0007

Projektas „Nuotolinis pažintinis pasivaikščiojimas po Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus”

Rūmų istorija plačiau pristatoma čia:

http://www.valdovurumai.lt/Istorija/Rumu_istorija.lt.htm

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Gedimino pilies bokštas

Pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., nuo 1968 m. jis tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.

Ekskursijų kainos: lietuvių kalba grupei iki 20 žmonių – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 5 asmenų – 10 Eur, užsienio kalba grupei iki 20 žmonių – 15 Eur. Pakilti į kalną galima keltuvu.

Keltuvas

Arsenalo g. 5. Tel. +370 5 261 7453

Darbo laikas:
balandis-rugsėjis: I–VII 10.00-21.00, kasa dirba iki 20.30 val.
spalis-kovas: I–VII 10.00-18.00, kasa dirba iki 17.30 val.

Bilietų kaina:
2 Eur pakilti ir nusileisti, 1 Eur pakilti arba nusileisti.

2003 m. Vilniuje pradėjo veikti keltuvas, kuriuo nuo Gedimino kalno papėdės iki viršūnės gali pakilti visi norintieji. 71 metro ilgio trasą keltuvas į kalną pakyla per 35 sekundes, o visa pakilimo procedūra su keleivių įlipimu ir išlipimu trunka apie minutę. Vienu metu kilti į kalną gali 16 žmonių. Kylant į kalną, matyti nuostabus miesto vaizdas su Neries upe. Keltuvas taip pat pravers senyvo amžiaus žmonėms, tėvams su mažais vaikais. Jis kyla iš Nacionalinio muziejaus uždarojo kiemo, į kurį galima patekti nuo Neries upės pusės.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Lietuviška virtuvė
Restoranai
Gyva muzika
Vyninės
Kavinės
Teatras, kinas, muzika
Vakaro pramogos
SPA

Oro balionai

Viena iš įspūdingiausių pramogų – skrydžiai oro balionu. Esant palankioms oro sąlygoms, Vilniuje jie gali kilti ir leistis pačiame miesto centre.

Pramogos vaikams
Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas – vienas seniausių universitetų Rytų Europoje. Įkurtas tuo metu, kai Lietuvoje išplito reformacijos judėjimas, ir kovai su reformacija buvo pakviesti vienuoliai Jėzuitai. Jėzuitų ordino vienuoliai greitai perėmė į savo rankas švietimą. 1569 metais jie įkūrė kolegiją, o 1579-aisiais – Vilniaus universitetą.

Vilniaus universiteto kompleksas formavosi kelis šimtmečius, todėl jį sudaro gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros pastatai. Viduramžių rūmų architektūra kontrastuoja su linksma studentiška atmosfera. Spalvingumo suteikia trylika vidinių kiemų, arkados ir galerijos. Kiemai pavadinti žymių Universiteto auklėtinių ir profesorių vardais – Didžiajame kieme jiems atminti įrengtos memorialinės lentos.

Šiuo metu Vilniaus universitete yra 12 fakultetų, mokosi apie 23 tūkstančiai studentų. Senuosiuose rūmuose įsikūrusi Universiteto administracija ir 3 fakultetai – istorijos, filologijos bei filosofijos. Čia veikia ir biblioteka, įkurta 1570-ais metais. Joje sukaupta daugiau negu 5 milijonai spaudinių ir senųjų rankraščių. Tarp jų – vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių – Martyno Mažvydo Katekizmo originalas.

Įėjimo į architektūrinį ansamblį bilietai: suaugusiam – 1,5 EUR, moksleiviui, studentui – 0,5 EUR.
Darbo laikas: kovas – spalis I–VI 9–18, lapkritis – balandis I–VI 9.30–17.30.

Norintiems išsamiau susipažinti su Vilniaus universiteto ansambliu bei biblioteka yra vedamos ekskursijos lietuvių, anglų, prancūzų, rusų ir lenkų kalbomis kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 15 val., tik reikia iš anksto užpildyti elektroninę ekskursijos užsakymo formą www.mb.vu.lt/ekskursija arba kreiptis į bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyrių tel. +370 5 268 7103. Kaina suaugusiam – 5 EUR, moksleiviui, studentui – 1,2 EUR (minimalus grupės dydis 4 asmenys).

Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto rūmų ansamblį ir bibliotekos istorines sales rasite www.mb.vu.lt/kiemeliai

Šiltuoju metų laiku sostinės panorama galima grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato – Šv. Jonų bažnyčios varpinės. Istorinėje varpinėje veikia modernus liftas ir lankytojai nevargindami kojų gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio.

Lankytojus domina ir Fuko švytuoklė, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys. Per dieną siūbuodamas rutulys keičia savo padėtį ir tai įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį.

Įėjimas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę kainuoja suaugusiems – 2,5 EUR, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 1,5 EUR. Varpinėje apsilankyti galima pavasarį, rudenį: pirmadieniais – sekmadieniais 10–19 val. Vasarą: pirmadieniais – sekmadieniais 11–20 val. Varpinė atidaryta lankytojams nuo balandžio iki spalio mėn.

Vilniaus paveikslų galerija

Galerija įsikūrusi puošniuose ir erdviuose grafų Chodkevičių rūmuose, pasižyminčiuose įspūdingais vėlyvojo klasicizmo interjerais. Šios galerijos nuolatinėje ekspozicijoje galima nuosekliai ir išsamiai susipažinti su Lietuvos dailės raida nuo XVI a. iki XX a. pradžios. Ypač vertinga yra XVIII – XIX a. Vilniaus meno mokyklos dailininkų kūrinių kolekcija. Galerijoje nuolat rengiamos įvairios parodos, kultūros vakarai, klasikinės muzikos koncertai.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Tai Vilniaus gynybinės sistemos dalis, neretai dar vadinama „barbakanu“. Bastėja – originalios konstrukcijos Renesanso epochos gynybinės architektūros statinys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu. Bastėją XVII a. pirmojoje pusėje pastatė karo inžinierius, vokietis Fridrichas Getkantas. Šis statinys smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Maskva. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu čia buvo įkurti vokiečių kariuomenės ginklų sandėliai. Nuo Bastėjos terasos atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiestį.

Užupis

Užupis kartais lyginamas su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija. Užupis – tai menininkų „respublika“. Užupis turi savo himną, konstituciją, prezidentą, vyskupą, dvi bažnyčias, vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir globėją – bronzinį Užupio angelą…

Užupio respublikos konstituciją galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje, ant tvoros. Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų ir buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs viešnamių kvartalas. Sovietmečio laikais Užupis buvo labai apleistas ir pelnė vieno pavojingiausių Vilniaus rajonų reputaciją. Bėgant laikui, pigiuose Užupio namuose ėmė kurtis menininkai – juk čia pat, už tiltelio, buvo Dailės akademija. Dabar Užupyje vyksta alternatyvios mados festivaliai, rengiami koncertai, parodos, poezijos skaitymai, vaidinimai, originalios Užupio šventės…

Šiuo metu Užupis – vienas prestižinių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Nieko keista, kad dar vienas Užupio simbolis yra bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.

Centrinėje Užupio aikštėje 2002 metais buvo atidengta Angelo skulptūra. Šis skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurtas bronzinis angelas tapo Užupio simboliu.

Три креста

Skulptorius: Antanas Vivulskis. 1916. Atstatymas: Kęstutis Šilgalis. 1989

Ankstyvuosiuose šaltiniuose Trijų kryžių kalnas dar buvo vadinamas Kreivuoju arba Plikuoju. Kalnas esantis dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi yra iškilęs 162 m virš jūros lygio.

Manoma, kad ant Trijų kryžių kalno pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

Šv. Onos bažnyčia

Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad „Vilnius – labai gražus miestas“…

Dėl jos autoriaus ir statybos laikotarpio vieningos nuomonės nėra. Ši bažnyčia buvo pastatyta apie 1495–1501 m., po 1564 m. gaisro atstatyta Lvovo arkivyskupo D. Solikovskio ir Radvilų lėšomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. 1580 m. buvo pabaigti pagrindiniai bažnyčios atstatymo darbai, pastatyti altoriai. Vėliau bažnyčia buvo remontuojama ir rekonstruojama kelis kartus. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių. Šalia bažnyčios – XIX amžiuje pastatyta varpinė, imituojanti gotikos stilių.

1902-1909 m. buvo atlikti ypač didelės apimties bažnyčios restauravimo ir atstatymo darbai.

LDK Valdovų rūmai

Šioje istorinėje vietoje IV–VIII a. buvo medinė gyvenvietė, XIII a. II p. dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. I p. ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie ne kartą plėtė mūro pilį, o XV a. pab. pradėjo jos esminę rekonstrukciją. Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų, XVI a. reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. I p. jie įgijo ir ankstyvojo baroko požymių. Vilnius tuo metu buvo vienu iš didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. XVII a. vid. okupantai rūmus nuniokojo, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. ir visiškai sugriovė.

2000 m. Lietuvos Respublikos seimas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties. Po dvejų metų pradėti statybos darbai. 2013 m.  du iš keturių Valdovų rūmų korpusų atverti lankytojams,  juose įsikūrė nuo 2009 m. veikiantis Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija (II maršrutas) lankytojus atves į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.

Muziejuje galima užsisakyti ekskursijas, gido paslaugų kainos:
Lietuvių kalba – 15 €,
Užsienio kalba – 22 €.
Ekskursijos vedamos ne didesnėms kaip 25 asmenų grupėms. Būtina iš anksto registruotis tel. (8 5) 262 0007

Projektas „Nuotolinis pažintinis pasivaikščiojimas po Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus”

Rūmų istorija plačiau pristatoma čia:

http://www.valdovurumai.lt/Istorija/Rumu_istorija.lt.htm

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Didysis ir Mažasis getas

Šios gatvės įėjo į viduramžišką žydų kvartalą, kuris buvo į vakarus nuo Didžiosios gatvės, siekė Dominikonų ir Vokiečių gatves. Antrojo pasaulinio karo metais čia trumpai veikė ir vadinamasis Mažasis žydų getas (Stiklių, Gaono, Antokolskio, Žydų g.), kuriame gyveno apie 11-12 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentai, juodadarbiai ir nedarbingi asmenys. Mažasis getas išliko iki 1941 m.

Žydų gatvėje dunksojo Didžioji sinagoga (neišliko), kurioje galėjo tilpti apie 3-5 tūkst. besimeldžiančiųjų ir buvo saugoma 18 Toros ritinių. Greta buvo Gaono maldos namai, garsi Strašūno biblioteka, ir kiti sinagogos kiemo religinės paskirties pastatai. Visa tai galutinai sunaikino sovietų valdžia. Šiandiena Didžiosios sinagogos vietoje stovi vaikų darželis, greta pastatytas Gaono paminklas, toje vietoje kur buvo jo namas. Siauros ir kreivos gatvelės su skersomis arkadomis išlaikė savo pirminę išvaizdą, yra išlikę ar restauruota šiek tiek senovinės architektūros: pirmiausia namai Stiklių ir Gaono gatvėse.

Didysis Vilniaus getas egzistavo nuo 1941 m. rugsėjo 6 d. iki 1943 rugsėjo 23 d. (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse). Didžiajame gete buvo apie 29 000 žydų, kurių didžioji dalis nužudyta Paneriuose. Rūdninkų g. 18 – tai pagrindinių vartų į Didįjį getą vieta, kurią pažymi paminklinė lenta su geto planu. Kvartalas tarp Ašmenos, Dysnos ir Mėsinių gatvių – tai pirmasis atkuriamo istorinio Vilniaus kvartalas, čia veikia Žydų kultūros ir informacijos centras. Žemaitijos gatvė 1921–1951 m. buvo vadinta M. Strašūno vardu. Matitjachu Strašūno surinktos knygos buvo didžiausios Europoje Judaikos bibliotekos pagrindas (1892 m.), kuri sunaikinta kartu su Didžiąja sinagoga. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Didžiojo Vilniaus geto likvidavimo diena (rugsėjo 23 d.) buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Vilniaus Rotušė

1387 metais Lietuva tapo krikščioniška valstybe, o Vilniaus miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Taigi, atsirado poreikis pasistatyti miesto valdžios būstinę. Kadangi šioje vietoje buvo pagrindinė miesto aikštė, čia ir buvo pastatyta rotušė. Pastate įsikūrė magistratūra (kitaip tariant, miesto valdyba). Taip pat teismo salės, iždinė, archyvas, ginklų bei amunicijos sandėlis ir patalpos, kur buvo saugomi matavimo vienetų etalonai. Rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas.

Rotušės pastatas iš pradžių buvo gotikinis, vėliau keitėsi. Paskutinį kartą Rotušės pastatą perstatė architektas Laurynas Gucevičius XVIII a. pabaigoje. Tada Rotušei suteikta klasicizmo architektūrai būdinga išvaizda. XIX a. rotušė buvo paversta miesto teatru, kuriame, beje, savo operos premjerai dirigavo dar viena garsi asmenybė – lenkų kompozitorius Stanislavas Moniuška.

XX amžiuje čia veikė Dailės muziejus. Šiandien Vilniaus rotušė – reprezentacinis pastatas. Per metus Rotušėje įvyksta daug įvairiausių renginių: koncertų, literatūrinių vakarų, knygų pristatymų, parodų ir festivalių. Rotušės frontoną puošia Vilniaus miesto herbas – šventasis Kristoforas, nešantis ant pečių kūdikėlį Jėzų.

Prezidento rūmai

Prezidento rūmai, kasdieniame gyvenime dažnai vadinami sutrumpintai – „Prezidentūra“. Rūmai pastatyti Simono Daukanto aikštėje (Simonas Daukantas, Vilniaus universiteto auklėtinis, XIX amžiuje parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba). Kad ir iš kurios pusės ateitumėte į Daukanto aikštę, siaura gatvelė staiga prasiplečia ir įsilieja į aikštę, kurioje dominuoja klasicistiniai XVIII amžiaus pabaigos – XIX pradžios statiniai: buvę didikų namai ir dabartiniai Prezidento rūmai. Aikštės didingumą sušildo barokiniai bokšteliai virš stogų.

Keletas žodžių apie Prezidento rūmų pastatą. Jame nuo XVI amžiaus buvo Vilniaus vyskupų rezidencija. XVIII šimtmetyje, kai okupuota Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, rūmai paversti Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Čia yra lankęsis Rusijos caras Aleksandras Pirmasis, Prancūzijos karalius Liudvikas Aštuonioliktasis, imperatorius Napoleonas Bonapartas, Lenkijos maršalas ir valstybės veikėjas Juzefas Pilsudskis.

1997 metais pastatas buvo restauruotas. Čia dirba Prezidentas ir jo kanceliarija, priiminėjami kitų šalių vadovai. Virš rūmų plevėsuojanti Lietuvos Prezidento vėliava nuleidžiama, kai Prezidentas išvyksta iš šalies. Priešais rūmus kabo trys valstybinės trispalvės, iš kurių dvi gali būti pakeičiamos atvykusių svečių valstybinėmis vėliavomis.

Kiekvieną sekmadienį 12 val. vyksta iškilminga (5–10 min.) vėliavų pakeitimo ceremonija. Joje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Kariai, dėvintys atkurtą XIV amžiaus Algirdo epochos valdovų rūmų sargybinių uniformą, neša žinią apie tai, kad nūdienos Lietuvos kariuomenė yra garbingos savo šalies istorijos sargai, tūkstantmetės šalies istorijos dalis.

Penktadieniais 16.30 val. ir šeštadieniais – nuo 9.00 iki 14.30 val. po Prezidento rūmus organizuojamos nemokamos ekskursijos (su išankstine registracija). Vasarą ekskursijos vyksta ir sekmadieniais (anglų ir lietuvių kalbomis). Grupės dydis – 25 žmonės.
Dėl ekskursijų kreipkitės telefonu Vilniuje (+370~706) 64073, el. paštu ekskursijos@prezidentas.lt.
Registracija internetu.

Pilies gatvė

Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais.

Šia gatve į pilį važiuodavo karaliai, popiežiaus legatai ir kitų šalių pasiuntiniai. Pilies gatvėje namus statėsi didikai, turtingi miestiečiai. Prie Pilies gatvės visą kvartalą užėmė Vilniaus universitetas, gyveno universiteto profesoriai. Viename iš kiemų XVIII a. pabaigoje buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Pilies gatve traukdavo bažnytinės procesijos. Plačiausiose gatvės vietose šurmuliavo turgūs: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Piatnickajos cerkvės.

Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 – renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.

Iš Pilies gatvės atsiveria puošnus vaizdas su Gedimino bokštu.

Lietuvos nacionalinis muziejus

SENOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS IR ETNINĖS KULTŪROS EKSPOZICIJA

Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos – 1855 m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai.

Muziejaus ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai. Netoliese yra įsikūręs Senasis arsenalas. Iš šio muziejaus uždarojo kiemo keltuvas kelia į Gedimino kalną. Šalia muziejaus – didingas paminklas Mindaugui. Mindaugas – pirmas visos Lietuvos didysis kunigaikštis ir pirmas bei vienintelis Lietuvos karalius. Karūnuotas 1253-iais metais. Mindaugas sujungė Lietuvos žemes į vieningą valstybę ir iškovojo Lietuvai tarptautinį pripažinimą.

Karaliaus Mindaugo paminklas priešais Lietuvos nacionalinį muziejų atidengtas 2003-ųjų metų liepos 6 dieną, kai buvo minimas Mindaugo karūnavimo 750-ies metų jubiliejus. Autorius – skulptorius Regimantas Midvikis. Paminklo cokolis apjuostas senojo baltiškojo kalendoriaus simboliais, kurie sutinkami ir senuosiuose raštuose.

Ekskursijų kainos: gido paslaugos lietuvių kalba grupei iki 15 žmonių – 6 Eur; lietuvių kalba grupei nuo 16 iki 25 žmonių – 8 Eur; užsienio kalba grupei iki 5 žmonių – 6 Eur; užsienio kalba grupei nuo 6 iki 25 žmonių – 15 Eur, audiogidas – 3 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Gintaro muziejus-galerija

Šioje gintaro galerijoje-muziejuje eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija, įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą; lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose.

Aušros Vartai

Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais.

Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai…

XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos.

Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.

Arkikatedra bazilika

Švento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Bazilikos statusas Arkikatedrai suteiktas 1922 metais. „Bazilika“ reiškia „karališka“. Tai aukščiausia bažnyčių kategorija, kurią Romos popiežius suteikia tik ypatingoms bažnyčioms.

Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Karališkajame mauzoliejuje po šventojo Kazimiero koplyčia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Tai vienintelis Lenkijos ir Lietuvos valdovas, palaidotas Vilniuje. Arkikatedros požemiuose palaidotas Gedimino anūkas ir galingiausias Lietuvos valdovas Vytautas Didysis bei jo žmona Ona. Taip pat dvi karalienės, Žygimanto Augusto žmonos: Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, kartais vadinama net gražiausia savo meto Europos moterimi. Arkikatedros mūrai priglaudė ir urną su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.

Požemiuose išlikę seniausi XIII – XV amžiaus šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvos freska, nutapyta XIV amžiuje.

Ekskursijos į Arkikatedros bazilikos požemius

Vilniaus katedros požemius administruoja Bažnytinio paveldo muziejus. Vilniaus katedros požemiai lankomi pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Į ekskursijas po katedros požemius lankytojai priimami grupėmis nuo dešimties žmonių. Būtina išankstinė registracija tel. 8 5 269 7800, el. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt.

Bilietų kainos: suaugusiesiems – 4,50 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams (LR piliečiams) – 2,50 Eur. Ekskursijos kaina lietuvių kalba – 14 Eur, užsienio kalba – 20 Eur. Kiekvieną šeštadienį 15.30 val. rengiama ekskursija Vilniaus katedros požemiuose. Būtina išankstinė registracija tel. 8 5 269 7800, el. p. katedrospozemiai@bpmuziejus.lt .

Jeigu jus domina, kas slypi ne tik Arkikatedros bazilikos požemiuose, rekomenduojame sudalyvauti teminėje ekskursijoje „Vilniaus požemiai“ (lietuvių, anglų, rusų kalbomis), kurią galima užsisakyti Vilniaus turizmo informacijos centruose tel. +370 5 253 2115 arba el. paštu tours@vilnius.lt.

Galerijos
Dailieji amatai
Panoramos
Parkai
Paminklai
TOP 20
Bažnytinio paveldo muziejus

(Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia)

Muziejus įsikūręs Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje ir atskiruose buvusio bernardinų vienuolyno pastatuose. Priešais Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčias iškilęs architektūrinis ansamblis yra itin patrauklioje vilniečiams ir miesto svečiams vietoje. Savo stiliumi ir istorine reikšme Šv. Mykolo bažnyčia ypač tinka šiam tikslui. Jos fundatorius, garsus LDK politikas ir kultūrininkas Leonas Sapiega bažnyčią statė nuo 1594 iki 1625 metų. 1627 m. ji buvo pašventinta ir tapo garsios Sapiegų giminės šeimos mauzoliejumi. Renesanso architektūros stiliaus paminklas jungia vėlyvąją gotiką – pirmąjį po krikščionybės priėmimo Lietuvos meno suklestėjimo laikotarpį – su baroko epocha, lėmusia Vilniaus senamiesčio architektūros veidą. Šv. Mykolo bažnyčia su didžiuoju altoriumi ir antkapiniais Sapiegų šeimos narių paminklais yra ne tik reikšmingas renesanso ir ankstyvojo baroko epochos Lietuvoje paminklas, bet ir tikras anuomet išsaugoto katalikų tikėjimo dokumentas.

Ekspozicija

Bažnytinis paveldas: dailės kūriniai, liturginiai reikmenys, istoriniai dokumentai bei knygos – sudaro didelę ir ypač reikšmingą Lietuvos kultūros paveldo dalį. Muziejuje sukauptos vertybės – liturgijoje nebenaudojami meno kūriniai ir dailiųjų amatų dirbiniai – ne tik apsaugoti, bet ir prieinami plačiajai visuomenei. Muziejaus ekspozicija ir eksponatų aprašai padeda lankytojams pažinti pristatomas vertybes, suprasti jų istorinę, liturginę ir estetinę reikšmę. Šiuolaikinius muziejininkystės reikalavimus atitinkančios saugyklos užtikrina tinkamas sąlygas rinkinių saugojimui ir leis ateityje plėsti kolekciją, perimant nebenaudojamus liturginius reikmenis ir kitus istorinę bei estetinę vertę turinčius objektus.

Bažnyčios erdvėje įrengtoje ekspozicijoje pristatomi vertingiausi muziejaus eksponatai iš Vilniaus miesto šventovių: Katedros, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės bažnyčių. Ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobyno monstrancijos bei relikvijoriai – išraiškingi maldingumo tradicijos liudytojai ir auksakalystės šedevrai. Stiklo vitrinose išdėlioti puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, kiti meniški liturginiai reikmenys atveria lankytojams ne vieną naują turtingos Lietuvos Bažnyčios istorijos ir sakralinio meno puslapį.

Muziejuje galima užsisakyti ekskursijas ar išsinuomoti audiogidą.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba

Lankytinos vietos