Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Vingio parkas

Neries upės vingyje 160 hektarų plote įsikūręs Vingio parkas. XV – XVI a. jis priklausė Radviloms, vėliau – vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau – Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui, kuris pasistatė pušyne puošnius vasaros rūmus. 1919 m. atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose Vingio parke buvo įkurtas Botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir karas. Didžioji atkuriamo sodo dalis buvo perkelta į kitą vietą.

Vingio parke įrengti du įėjimai iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės. Netoli nuo įėjimo į Vingio parką iš M. K. Čiurlionio gatvės pusės stovi klasicistinė koplyčia, o šalia jos yra vokiečių karių kapai.

Vingio parkas – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parką pamėgę ne tik sportininkai. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės. 1988 m. stadione prie estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.

Vasaros metu parkas pagyvėja, jo centre veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas ir nedidelis zoologijos sodas.