Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

ROMANTIŠKI ATRADIMAI VILNIUJE

2018 m. Vilnius, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo Romantiškosios Europos maršrutą, alsuoja romantika. Lietuvos sostinė už kiekvieno kampo slepia meilės istorijas, tereikia žinoti, kur jų ieškoti. Net trumpas apsilankymas įsimins ilgam tyrinėjant siauras akmenines Senamiesčio gatveles, vaikštant žaliuose parkuose, stebint miestą iš paukščio skrydžio oro balionu ar vakarieniaujant žvakių šviesoje. Susipažinkite su Vilniumi – tebūnie tai meilė iš pirmo žvilgsnio.


Maršruto žemėlapis

1. Valdovų rūmai

Katedros a. 4

Senove alsuojantys Valdovų rūmai gali papasakoti daugybę Lietuvos atsiradimo ir augimo istorijų. Be to jie slepia ir žavingą erdvę romantiškiems pasivaikščiojimams – atkurtą renesansinį sodą, kurį XVI a. įkūrė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė

Bona Sforca. Prieš kelis šimtus metų sode savo žmonai Barborai Radvilaitei meilės žodžius šnabždėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Šiandien įsimylėjėliai sode randa atokų prieglobstį pačioje miesto širdyje. Mirtos, apelsinmedžiai ir rojaus obelys tarsi nukelia prie Viduržemio jūros.

2. Gedimino pilis

Arsenalo g. 5

Iš tolo matomas miesto simbolis primena romantišką Vilniaus atsiradimo legendą. Ant šio kalno kaukė didžiojo kunigaikščio Gedimino susapnuotas Geležinis Vilkas. Taip XIV a. prasidėjo miesto istorija. Nors apie Aukštutinę Pilį liko tik prisiminimai, restauruotas bokštas – neatsiejama miesto dalis. Jo viršūnėje prieš šimtą metų pirmąkart suplevėsavo lietuviška trispalvė. Nuo Gedimino kalno ir bokšto atsiveria įspūdinga Senamiesčio panorama – raudoni Vilniaus stogai, bažnyčių smaigaliai ir siauros gatvelės leidžiantis saulei atrodo ypatingai.

3. Bernardinų sodas

Maironio g.

1469 m. pačioje Senamiesčio širdyje įkurtas sodas ir šiandien mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Sraunios Vilnelės čiurlenimas veikia raminamai. Prisėdus prie parko staliuko greitai galima sužaisti šaškių ar šachmatų partiją. Parko centre laukia dainuojančio fontano pasirodymai. Vilnelės vingyje kadaise augo šventoji giraitė, kurios reliktu laikomas seniausias išlikęs Senamiesčio ąžuolas.

Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas, XVI a.

Garsiausia Lietuvos meilės istorija tikrai pranoksta Romeo ir Džiuljetos meilės dramą. Jau penkis šimtus metų sklinda legendos apie ypatingą Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, iš pirmo žvilgsnio įsiliepsnojusią meilę. Dar prieš vestuves Žygimantas Augustas lankydavosi pas Barborą Radvilaitę, ateidamas pas ją slaptu tuneliu. Dėl vestuvių su moterimi, apie kurios grožį legendos sklando iki šių dienų, Žygimantas Augustas būtų paaukojęs karalystės ateitį. Deja, santuoka truko neilgai, tačiau net po ankstyvos Barboros Radvilaitės mirties meilės legenda nemiršta iki šių dienų. 

4. Užupis

„Žmogus turi teisę mylėti“, – skelbia nepriklausomos Užupio Respublikos Konstitucija, išversta į daugiau nei 25 kalbas. Šiame bohemiška dvasia alsuojančiame rajone už kiekvieno posūkio laukia netikėtumai: instaliacijos, gatvės menas, įspūdingos Senamiesčio panoramos. Ant Užupio tilto įsimylėjėliai atminimui dažnai palieka spyną. Tikima, kad pakabinus spynelę ant tilto ir išmetus raktus į upę, įsimylėjėlių meilė bus amžina. O Užupio Undinėlė vilioja įsimylėti rajoną ir likti čia amžiams.

5. Literatų gatvė

XIX a. pab. Literatų gatvės pradžioje gyveno poetas Adomas Mickevičius, buvo įsikūrę spaustuvių ir knygynėlių. Šiandien ant gatvę juosiančios sienos puikuojasi per du šimtus  dailininkų ir kitų sričių menininkų sukurtų  meno kūrinių lietuvių ir užsienio literatams. Tai netradicinė galerija po atviru dangumi, kur meilė literatūrai įgyja materialų pavidalą metalo, medžio, stiklo ir kitokiose plokštelėse.

6. Šv. Jonų bažnyčios varpinė

Šv. Jono g. 12

Viena gražiausių vietų pažvelgti į Vilniaus Senamiesčio stogus iš paukščio skrydžio –  XVII a. Šv. Jonų bažnyčios varpinė. 193 autentiški mediniai laipteliai arba modernus liftas pakylėja į 45 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Iš aukščiausio Senamiesčio pastato atsiveria įspūdingi vaizdai į  gražiąją Šv. Onos bažnyčią, Gedimino bokštą ar seniausią mieste Pilies gatvę.

Sofija Tyzenhauzaitė ir Aleksandras I, XIX a.

Manoma, kad pirmoji Lietuvos rašytoja grafaitė Sofija Tyzenhauzaitė buvo atidavusi savo širdį Rusijos imperatoriui Aleksandrui I-ajam. Išlikę žinių, jog imperatorius taip ja susižavėjo, kad jų draugystė truko net 13 m., iki pat caro mirties. Pokylis, kuriame jie susipažino, vyko Radvilų rezidencijoje – vietoje, kur dabar įsikūręs viešbutis „Pacai“, ir yra aprašytas  Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“.

7. Grojantis Oginskio suoliukas

Sirvydo skveras

Gėrintis fontanais K. Sirvydo skvere apima ypatingos emocijos, ypač kai prisėdus ant suoliuko užgroja garsaus kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio polonezai. Tereikia paspausti mygtuką ir pasklinda romantiška muzika. 250-osioms M. K. Oginskio gimimo metinėms sukurta multimedinė skulptūra-suoliukas leidžia ne tik pasigrožėti kompozitoriaus kūryba, bet ir papasakoja apie šios įvairialypės asmenybės gyvenimą.

8. Stiklo kvartalas

Stiklių g. / M. Antokolskio g. / Žydų g. / Gaono g.

Jaukioje nedidukėje Senamiesčio gatvelėje, seniausiame miesto prekybiniame kvartale, slepiasi daug mažų lietuvių kūrėjų parduotuvių, amatininkų galerijų ir bene garsiausias „Stiklių“ viešbutis. Geriant kavą kavinėje „Augustas ir Barbora“ plevenanti meilės aura primena garsiąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją.

9. Meilės arka

Vokiečių g. 22

Eidami Vokiečių gatve pasukite į mažą tarpą tarp namų greta „La Provence“ restorano. Atsidursite mažame kiemelyje. Kiek tolėliau ieškokite arkos tarp dviejų pastatų. Štai ji – Meilės arka. Paimkite mylimą žmogų už rankos ir ženkite kartu. Arka labai žema, tad gali tekti pasilenkti. Akimis ieškokite mažo sienos nišoje besislepiančio medinio angelo pritarimo. Meilės burtai veikia.

10. „Obuoliuko“ plytelė

Vilniaus g. 30

Ideali pasimatymų vieta, kurioje susitinka įsimylėjėliai. S. Moniuškos skvere esančios „Obuoliuko“ plytelės skulptorius Gitenis Umbrasas pavaizdavo obuolio ir širdies simbolius, primenančius Biblijoje įamžintą Adomo ir Ievos pasimatymą rojuje. Plytelė tarsi kviečia prisiminti meilę ir pastebėti mažus stebuklus kasdienybėje.

11. Berniukas su kaliošu

Basanavičiaus g. / Mindaugo g.

Ką galima padaryti dėl meilės? Galbūt net suvalgyti kaliošą – kaip pasakoja garsusis Vilniuje gyvenęs autobiografinio romano „Aušros pažadas“ prancūzų autorius Romanas Garis (Romain Gary). Ši skulptūra – ne tik rašytojo atminimui. Ji skelbia žinią apie tyrą jausmą, primena viso pasaulio pirmąsias meiles ir skatina imtis žygdarbių meilės vardan.

Jozefas Frankas (Joseph Frank) ir Kristina Gerhardi Frank, XVIII a.

Dainininkės Kristinos Gerhardi Frank ir Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko meilė, prasidėjusi Vienoje, skleidėsi Vilniuje. Kartu su žmona, gera Liudviko van Bethoveno ir Jozefo Haidno bičiule, jis organizavo kultūros renginius, kurių metu surinktas lėšas skyrė neturtingiesiems gydyti. J. Franko iniciatyva Vilniuje buvo įkurtas teatras, kurio antreprenere tapo jo žmona. Poros portretus galima pamatyti Vilniaus paveikslų galerijoje.

12. Subačiaus apžvalgos aikštelė

Subačiaus g.

Viena romantiškiausių ir kinematografiškiausių Vilniaus vietų, iš kurios atsiveria įspūdinga Senamiesčio panorama. Bažnyčių bokštai, raudoni stogai, Gedimino pilis, po kojomis garmanti Vilnelės upė – prisėdus ant suolelio su puodeliu kavos galima ilgai grožėtis kitokia nei įprasta miesto perspektyva. Nuo apžvalgos aikštelės pasivaikščiojimo takai ir gatvelės veda į Užupį, Senamiestį ir Gynybinės sienos bastėją.

13. Pučkorių atodanga ir Belmontas

Pavilnių regioninis parkas ir Belmonto g. 17

Nuo aukščiausios ir vienos įspūdingiausių Lietuvoje atodangų atsiveria nepamirštamas vaizdas į Pavilnių regioninį parką. Saugoma kaip gamtos paminklas atodanga gali būti puikus startas pasivaikščioti pažintiniu taku – pamatyti saulės laikrodį, apžiūrėti patrankų liejyklos griuvėsius ir nusileisti iki Belmonto. Belmonto kriokliai, senojo malūno pastatas ir tvenkiniai nukelia į romantišką XIX a.

14. Botanikos sodas

Kairėnų g. 43

Kiek atokiau nuo miesto centro įsikūręs sodas traukia savo įspūdingais žiedais.  Vaikščiojant išpuoselėto sodo takais svaigina išdidžiai galvas iškėlusių rožių, bijūnų, rododendrų, alyvų kvapai ir spalvos, tad neretai tenka prisėsti ant vieno iš 132 sodo suolelių. Gryno oro ir ramybės oazė – puiki vieta pabėgti nuo pasaulio šurmulio ir stebėti bei mėgautis nuolat kintančia gamta. Vasarą čia vyksta jaukūs koncertai po atviru dangumi.

Pirmam pasimatymui

Skrydis oro balionu

Vilnius suteikia retą galimybę mėgautis miesto vaizdais skrendant oro balionu. Romantiškas skrydis žadina nepatirtas emocijas atskleisdamas naują miesto perspektyvą. Kvapą užgniaužia jaukaus Senamiesčio vaizdai ir skirtingais metų laikais miestą keičiantys gamtos paveikslai. Laikas sklendžiant virš miesto tarsi sustoja, šurmulys dingsta ir mintyse išlieka tik nepamirštami Vilniaus vaizdai. Oro balionui nusileidus laukia ypatinga skrydžio finalo ceremonija ir taurė putojančio vyno.

Kelionė dviračiais Neries krantine

Važiuojant Neries pakrante, prie irklavimo bazės, akį neabejotinai patraukia nuolat kintanti garsių gatvės menininkų kūrinių ekspozicija. Tolėliau išnyra saulės nutvieksti Vilniaus bokštai ir Senamiesčio vaizdai. Čia vingiuojantis takas veda prie Žvėryne besiilsinčio XVI a. akmens su išraižytais Gediminaičių stulpais. Ir galiausiai takas nuves iki pat Vingio parko, kur laukia gamta, miško oras ir atokvėpio valandėlė su kavos puodeliu rankoje.

Įkvepianti muzika ir šiuolaikinis menas

Po Šv. Kotrynos bažnyčios (Vilniaus g. 30) skliautais įspūdingai skamba tiek šiuolaikinės melodijos, tiek tradiciniai klasikiniai kūriniai. Koncertai šioje autentiškoje erdvėje žavi savo išskirtinumu ir ypatinga atmosfera. Tuo tarpu modernaus meno ekspozicijos ir renginių gausa laukia MO muziejuje (Pylimo g. 17). Lietuviškas modernizmas ir nuolatos besikeičiantys šiuolaikinio meno renginiai nepalieka abejingų.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė Čiurlionienė, XX a.

Susitikę renginyje Vilniuje, garsiausias Lietuvos kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė Čiurlionienė iškart suprato, kad nebesiskirs. Poros gyvenimas buvo intensyvus: pamokos, pasivaikščiojimai iki aušros, parodų organizavimas ir kartu pradėta rašyti, bet taip ir nepabaigta opera. Tai buvo tam laikmečiui unikalus vyro ir moters bendradarbiavimo pavyzdys, nes juos siejo bendras požiūris į kūrybą. Daug laiko praleisdami atskirai jiedu rašydavo ilgesio kupinus laiškus, tačiau iki šių dienų išliko tik M. K. Čiurlionio laiškai – Sofija savo rašytus laiškus sudegino.

Šiuolaikiškas muzikos ir kino vakaras

Pasivaikščiojimas urbanistiniame apleistų gamyklų peizaže, stebint gatvės meno darbus unikalioje meno galerijoje po atviru dangumi „Open Gallery“ (Švitrigailos g. 29), gali tapti romantiško pasimatymo pradžia. Ypatingą nuotaiką sukurs elektroninė ar šiuolaikinė muzika, sklindanti iš greta įsikūrusio menų fabriko „Loftas“. O vakarą  užbaikite diskutuodami su draugais, dalydamiesi įvairiausiais patiekalais maisto namuose „Downtown Food Hall“ (A. Smetonos g. 5) ir žiūrėdami įdomiausius filmus neįpareigojančioje „Kino Deli“ atmosferoje.

Gintaro masažas 

Baltijos auksas – gintaras – it sustingę saulės šilumos lašeliai, atpalaiduoja ir lepina kūną. Masažo salone „Nidos kopos“ (Odminių g. 8) taikant gintaro terapiją kūnas tarsi prisipildo tūkstančius metų saugotos gintaro energijos ir sušyla iš vidaus. Ragaudamas gintaro arbatos ir kvėpuodamas pušų aromatu tarsi prisilieti prie Baltiškos dvasios.

Atsisiųsti