Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Užupis – nepriklausoma respublika Vilniuje

Pagrindinė IIVieta, kur telpa istorija ir menas

Užupis – mažiausias, vos 0,6 km² ploto, Vilniaus rajonas, kurį nuo Vilniaus senamiesčio skiria Vilnelės upė. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvęs gana neramia vieta šiandien Užupis išaugo į gražią menininkų, intelektualų ir verslininkų kaimynystę. 1997 m. balandžio 1 d. lyg juokais, bet iš tiesų rimtai nusiteikę užupiečiai paskelbė nepriklausomybę. O kaip gi nepriklausoma respublika be pinigų, valdžios, himno, konstitucijos, ir, svarbiausia, laisvos dvasios – Užupyje rasite viską.

Užupio tiltas ir pasienio punktas

Ar gali būti nepriklausoma respublika be pasienio punkto? Pagrindinis įėjimas į Užupio respubliką – per Užupio tiltą. Kasmet balandžio 1-ąją švenčiant nepriklausomybės dieną čia įsikuria muitinė, tad galite papuošti pasą ypatingu antspaudu. Visus likusius metus tilto turėklai liudija priklausomybę nuo meilės – įsimylėjėliai spynomis pasižada amžinybei kartu.

Po Užupio tiltu

Sužinokite, ką jums lėmė likimas – nusileiskite po Užupio tiltu ir pažiūrėkite, ar upės vanduo leis pasisupti Likimo sūpynėse. Pasukite galvą į šoną ir pamatysite, kad į jus žvelgia kita Užupio paslaptis – Undinėlė. 2004 m. potvynio metu ji nusprendė panardyti, bet grįžo namo ir dabar vėl sėdi krantinės nišoje. Tik atsargiai, jei išgirsite jos giesmę, galite susivilioti Užupyje likti amžinai.

„Magnetai ir stebuklai“

Jei staiga pajutote Užupio trauką, žinokite – magnetai dirba savo darbą. Užsukite į ypatingą Užupio turizmo ir informacijos centrą, kupiną mažų dalykėlių, nuotraukų, ir istorijų, kurios pakeri kiekvieną. Įsigykite smulkmeną prisiminimui, išsiųskite atviruką su retu Užupio pašto antspaudu ar sužinokite, ką naujo ir neatrasto pamatyti.

Užupio meno inkubatoriaus skulptūros

1996 m. name prie Vilnelės grupelė Vilniaus dailės akademijos studentų įkūrė meno bendruomenę. Iniciatyva sulaukė daug palaikymo, todėl 2002 m. menininkai sutarė su Vilniaus miesto savivaldybe ir įkūrė Užupio meno inkubatorių (UMI). Ši vieta garsėja netikėtomis kartkartėmis vis besikeičiančiomis skulptūromis ir instaliacijomis. Užsukite ir nustebkite, pasisemkite įkvėpimo, juokitės ar, galbūt, pasijuskite nejaukiai.

Bernardinų vienuolynas

Kadaise garsėjęs didele biblioteka šiandien vienuolynas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Ore tvyro laisvė, kūryba ir studentiškas juokas. Kitapus upės – Tibeto aikštė ir mandalos skulptūra. Čia patekti galima žingsniuojant bevardžiu tiltu ir vis stabtelėjant apžiūrėti meilės spynų.

Jono Meko vizualiųjų menų centras

Tikri meno avantgardo namai, vizualiųjų menų centras pavadintas legendinio videomenininko Jono Meko, Užupio Respublikos garbės piliečio, vardu. Šiame centre rasite šiuolaikinio meno judėjimo fluxus pradininkų Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbus, taip pat kitų įvairiomis medijomis kuriančių šiuolaikinių menininkų eksperimentus. Čia rengiami edukaciniai užsiėmimai – ideali vieta sužinoti apie fluxus viską.

Užupio angelas

Sklando legenda, kad Angelo vietą pasiūlė Dalai Lama vieno savo vizito į Vilnių metu. Tačiau tiesa taip pat labai graži – užupiečiai ieškojo vietos, kur galėtų įamžinti Užupio angelą sargą Zenoną Šteinį, menininką ir aktyvų bendruomenės narį. Tai jis padėjo paversti ne patį gražiausią ir ramiausią rajoną tokiu Užupiu, kokį matome šiandien.

Užupio konstitucija

Kaip į trumpą manifestą gali tilpti bohemiška Užupio dvasia? Pakanka pažvelgti į Užupio konstituciją. 41 punktas padės suprasti, kaip mąsto ir gyvena vietiniai – juk „Žmogus turi teisę būti laimingas“. Konstituciją per tris valandas sukūrė užupiečiai Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Metalinėje plokštėje įamžintas manifestas dabar išverstas į daugiau nei 50 kalbų ir aiškiai matomas ant Paupio gatvės sienos. Užsukite ir sužinosite, kad „Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus“.

Vilniaus puodžių cechas

Mažoje keramikos studijoje atgimsta senasis amatas. Naudodamiesi Viduramžių įrankiais puodžių cecho meistrai atkuria keraminius dirbinius pagal archeologinių kasinėjimų liekanas. Užsukite apžiūrėti nuolatinės parodos – cecho įkūrėjai papasakos įdomių istorijų apie kiekvieną eksponatą. Istorijų klausytis smagiausia geriant kavą iš rekonstruotų puodelių ar net patiems bandant įpūsti moliui gyvybės.

Šv. Baltramiejaus bažnyčia

Mažytė bažnyčia Užupyje stovi nuo 1824 m., tačiau ji beveik visiškai susilieja su greta esančiais namais. Ją radus laukia ypatingi vaizdai nuo kalvos. Sovietiniu laikotarpiu bažnyčioje buvo įrengtos skulptorių dirbtuvės. Šiandien Šv. Baltramiejaus bažnyčia priklauso nedidelei Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei, o mišios čia laikomos baltarusių ir lenkų kalbomis.

Jono Meko skersvėjis

Į avantgardo meno kūrinį galima įeiti. Skersvėjis jungia Vilniaus dailės akademiją ir Užupio gatvę. Skersvėjį puošia menininkų kūriniai iš viso pasaulio. Siaurutė alėja pavadinta lietuvių kilmės filmų kūrėjo, amerikietiško avantgardinio kino pradininko Jono Meko vardu. Jei norisi daugiau avantgardo, pereikite Vilnelę „Fluxus“ tiltu – tai vienintelis dengtas pėsčiųjų tiltas Lietuvoje, skirtas Jurgiui Mačiūnui.

Žydų palikimas

Daugybę metų Užupyje gyveno žydų pirkliai. Užupio gale glaudėsi senosios žydų kapinės. Šiandien iš jų likęs tik monumentas. Iki 1941 m. rajone veikusios sinagogos šešėlį galima pamatyti šiuolaikiniame gyvenamajame name.

Altanos kalnas

Vienos aukščiausių Vilniaus kalvų pavadinimas kildinamas iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę. Tokia pavėsinė išliko iki šiol – ją 1933 m. pastatė vilnietė Melanija Dluska su vyru, čia auginę egzotinius augalus. Nors miesto taryba leidimo nedavė, tačiau pastatas vis tiek iškilo. Nuo kalno atsiveria įspūdingas vaizdas. Jei prie Užupio gimnazijos palypėsite laiptais ir leisitės takeliu, daug lipti nereikės.

Medinė rajono architektūra

Nemanykite, kad nuklydote į kaimą. Viso labo patekote į ypatingą ekscentriškojo Užupio dalį. Baltajame skersgatvyje laikas tarsi sustoja. Čia sodai ir mediniai namukai primena ilgą rajono istoriją – taip atrodė pirmieji Užupio namai.

Bernardinų kapinės

Nors atrodo, kad tiesiog vaikštinėti ir dairytis po kapines nėra ko, Bernardinų kapines aplankyti verta. Jos primena parką, todėl  19 a. buvo populiari pasivaikščiojimų vieta. 1810 m. įkurtose kapinėse ilsisi daugybė iškilių asmenybių, tokių kaip tapytojas Kanutas Ruseckas, dailininkas Vytautas Kairiūkštis, profesorius Leonas Borovskis.

Tymo turgus

16-19 a. čia buvo įsikūręs miesto odininkų kvartalas. Sovietmečiu jis buvo nugriautas, o neseniai tapo turgumi. Šiltuoju metų laiku ketvirtadieniais apsilankykite pirmajame miesto ekologiškų produktų turguje. Vasaros penktadieniais ir šeštadieniais užsukite į „Open Kitchen“ ir paragaukite gatvės maisto, kurį čia pristato ir maisto vagonėliai, ir geriausi miesto restoranai.

Uzupis-EN-1Atsisiųsti