Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Kaziuko amatininkai: Justė

Kaziukas_7580

Vilniuje reikia pasiklysti ir pabūti lėtai

„Vilnius turi ypatingą dvasią, tik reikia mokėti ją pagauti. Šitą miestą gali lengvai įsimylėti, jei tik randi teisingas vietas ir sutinki tinkamus žmones“ – sako Justė Kildišytė, jauna, bet jau pripažinta ir vertinama keramikė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.

„Rasti vietas ir sutikti žmones“ skamba įtikinamai, bet kaip tai padaryti, jei šame ypatingame mieste esi pirmą kartą gyvenime?

Paprasčiausias būdas – miestą į pasimatymą pakviesti tokia proga, kai jis šventiškai pasipuošęs ir nekasdieniškas, kai jo gatvės pilnos žmonių, pramogų ir šurmulio. Būtent tokiu metu vietos ir žmonės atsiskleidžia visu savo žavesiu. Viena iš tokių progų – jau visai prie pat.

Lietuva, kurios sostinė yra Vilnius – šiaurietiškas kraštas. Ir su kiekviena kalendoriuje išbraukta žiemos diena visi drebėdami iš nekantrumo čia laukia saulės ir šilumos sugrįžimo.

O pavasaris Vilniuje prasideda visam miestui išėjus į gatves šventėje, kuri turi žmogaus vardą: Kaziukas. Tai kovo pirmąjį savaitgalį vykstanti milžiniška amatų ir menų mugė po atviru dangumi. Kaziukas visą Vilniaus senamiestį paima nenuilstančio veiksmo ir pavasario šventės įkaitais.

Švento Kazimiero dienai skirtoje mugėje pilna visko, ji ypač žymi savo autentiškais ir tradiciniais dirbiniais. Bet šiandien noriu jums papasakoti apie ypatingą Kaziuko mugės vietą, kur sutikau Justę ir kitus jos bičiulius su vienais iš pačių įdomiausių meno kūrinių ir amatų dirbinių šiame jau keturių šimtų metų istoriją menančiame Vilniaus renginyje.

Būtent čia, tarp didžiausio parko Vilniaus širdyje – Bernardinų sodo – vartų ir tarp mažosios gotikinės šv. Onos bažnyčios, stovi Vilniaus dailės akademijos (VDA) rūmai. Šalia jų, kiek toliau nuo pagrindinio Maironio gatvės šurmulio ir yra ta ypatinga Kaziuko erdvė. Alternatyvusis mugės apendiksas, kuriame šeimininkauja menų studentai ir jų kuriama kitokia šventės atmosfera. Štai ten ir gali sutikti tuos kūrybiškus žmones, kurie padės apčiuopti vieną iš keleto autentiškų miesto dvasių: bohemiškąjį Vilnių.

Ši ne visiems žinoma ir nuo minios kiek pasislėpusi mugės dalis – meno kūrėjų valda. Čia pamatysi netikėtų ir originalių keramikos, juvelyrikos, tekstilės ar grafikos sprendimų. Tyrinėjant Akademijos rūmus, galima rasti giliau pasislėpusį tapytojų kiemą ir apžiūrėti tapybos darbus. Be ne tik kūryba ir prekyba yra tai, dėl ko visi čia jau daug metų renkasi.

„Menų Kaziuke dalyvauju jau šeštus metus. Tai lyg kokia bendruomenė, kur susitinka kuriantys ir kūrybą vertinantys žmonės, dažnai kasmet vis tie patys. Čia svarbi pati atmosfera: kažkur kūrenasi laužas, kažkas improvizuoja niekur nematytais, pačių susikonstruotais instrumentais“ – pasakoja keramikė Justė.

Jos kūriniai – asketiškų, išgrynintų formų ir spalvų, detalėmis neperkrauti keramikos bei porceliano indai. Matyti, kad kiekvienas indas išmylėtas rankomis. Jų forma nėra nugludinta iki šalto ir sterilaus fabrikinio tobulumo. Gali apčiuopti ir natūralius linkius, ir autorės pirštų antspaudus. Juos geriausiai apibūdina žodžiai „jaukumas“ ir „grynumas“.

Taip pat neseniai Justė nėrė į dar vieną keramikai ir porcelianui pavaldžią sritį – taip pat grynų formų, taip pat jaukumu spinduliuojančių papuošalų kūrybą.

„Esu šiuolaikinės keramikos kūrėja. Tačiau į Kaziuką visuomet atsivežu įvairesnių darbų, kuriuos darydama eksperimentuoju su tradiciniais degimo būdais. Visgi tradicija prasimuša, galbūt iš pasąmonės?“ – sako Justė, Kaziuko prielankumą autentiškumo dvasiai aiškiai išskirdama iš kitų Vilniaus amatų, meno ir dizaino mugių.

Jei Kaziukas – tai puiki proga pirmam pasimatymui su Vilniumi, ką Justė pasiūlytų gilesnei pažinčiai? Panašu, kad antrą aklą pasimatymą: „Vilniuje reikia pasiklysti. Paklajoti be plano, be tikslo, be žemėlapio. Pajusti miestą per paslaptingą išplanavimą ir nuostabią jo architektūrą. Dar – Vilniuje reikia pabūti lėtai. Pasimėgauti. Įsilieti į miestą ir įsiklausyti, ką jis tau tuo metu siūlo. Nepraleisti progos pabendrauti su sutiktais žmonėmis, užeiti į netikėtai atrastas parodas, koncertus ar kitus renginius. Tiesiog būti!“.