Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Atvykite į Vilnių atrasti Europos! (1 puslapio tekstas)

Vilnius turi daug veidų, vardų ir įdomybių. Viduramžių vokiečių jis vadintas „wilde“, nuo žodžio „laukinis“, tuo tarpu viso pasaulio žydai jį mena kaip „Šiaurės Jeruzalę“, o mes patys jį kartais vadinam „Šiaurės Atėnais“. Kai kas nustemba išvydę Vilnių, UNESCO Pasaulio paveldą ir itališkojo baroko perlą gana atokiame Europos kampelyje, tačiau iš tiesų Vilnius yra vos už keliolikos kilometrų nuo geografinio Europos centro.

Istoriškai jo Senamiestį sudarė keturi kvartalai – katalikų lietuvių ir lenkų, protestantų vokiečių, žydų ir rusų ortodoksų. Nors šiandien Vilnius yra labai lietuviškas, tačiau čia persipina tiek kultūrų, tiek tautinių įtakų, kad jis – lyg mažytė Europa viename mieste. Netikite? Susiruoškite čia atkeliauti ir įsitikinkite patys.

Galbūt išvysite Vilnių katalikišką, lietuvišką ir lenkišką, juk jis – Šventojo Kazimiero miestas, su Kaziuko muge, šventųjų relikvijomis, stebuklingu Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslu, itališkojo baroko bažnyčiomis ir, žinoma, garsiuoju jėzuitų įkurtu Vilniaus universitetu, išugdžiusiu net du pasaulinio garso poetus – Adomą Mickevičių ir Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą.

Galbūt jis jums pasirodys labai vokiškas – tvarkingas, švarus, su gausybe lauko užeigų Rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje,  šalia gražiųjų austro Johanno Kristupo Glaubitzo bažnyčių, vadinamu „Vilniaus baroku“, kurios dažnai priglobia nuostabius klasikinės muzikos koncertus. Nenuostabu – miestas turi senas muzikos tradicijas, jis kažkada buvo Ludwigo van Beethoveno mūzos Christine Gerhardi Frank namais, čia kūrė Čiurlionis, gimė ir buvo atrastas Jaschos Heifetzo talentas, o šiandien lietuvių muzikai ir solistai koncertuoja garsiausiose pasaulio scenose.

Galbūt mieste pastebėsite žydiškosios praeities pėdsakus, juk jis –  ir Vilniaus Gaono, vieno svarbiausių pasaulio mąstytojų ir teologų, miestas, buvęs svarbus visai centrinei Europai nuo pat XIV amžiaus ir pasauliui per Vilniaus išeivių palikuonis padovanojęs ne tik daug žymių žmonių, bet ir meno kūrinių – jį savo romane „Aušros pažadas“ aprašė Romainas Gary, tapė Marcas Chagallas ir Chaimas Soutine.

Jei lankysitės snieguotą žiemą, miestas jums gali pasirodyti slaviškas, stačiatikiškas – su cerkvėmis, boniomis ir kailiniuotais praeiviais. Ne veltui žymūs rusai atsidūrę Vilniuje, jį, savą ir kartu vakarietiškai svetimą, pamildavo – miestą įamžino tapytojas Mstislavas Dobužinskis, poetas Josifas Brodskis, kompozitorius Rodionas Ščedrinas.

Juk pažadėjome – fotogeniškasis Vilnius turi daug veidų, vardų ir įdomybių.

Atvykite į Vilnių atrasti Europos, atvykite į Vilnių atrasti savo įkvėpimo. Atvykite į Vilnių įsimylėti.


Kristina Sabaliauskaitė
Rašytoja, menotyrininkė Vilniaus šv. Kristoforo apdovanojimo laureatė