BAROKO MIESTAS ANT DVIEJŲ PASAULIŲ RIBOS
Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien.
Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.
Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę. Mūsų menininkai žinomi Europoje ir pasaulyje, o Vilnius 2009-aisiais tituluotas Europos kultūros sostine.
Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.
ŠIUOLAIKIŠKAS MIESTAS
Veržlios miesto plėtros simbolis – daugiaaukštis verslo centras dešiniajame Neries krante. Lietuvos sostinė visame regione pirmauja verslo biurų ir gyvenamųjų namų statybomis, didžiuojasi aukšto lygio infrastruktūra ir paslaugomis, sparčiai gerėjančia gyvenimo kokybe.
SOVIETMEČIO PAVELDAS
Okupacijos ir sovietinių represijų simbolis – buvęs KGB pastatas. Jame dabar Genocido aukų muziejus, kuriame baisi trėmimų statistika, pasipriešinimo kovų ekspozicijos, kraupios laisvės kovotojų kalinimo ir kankinimo kameros.
Sovietmečio paveldas – 1952 m. statytas Žaliasis tiltas, kurį puošia 4 būdingos sovietiniam laikotarpiui skulptūros. Stalinistinį stilių ryškiai atspindi 1951 m. prie Neries (J. Tumo-Vaižganto / A. Goštauto gatvių kampe) iškilęs gyvenamasis namas.
ŽALIAUSIA EUROPOS SOSTINĖ ŽEMYNO CENTRE
26 km į šiaurę nuo Vilniaus – Europos geografinis centras (54° 54’ N, 25° 19’ E, nustatytas 1989 m.). Netoli EGC (19 km nuo sostinės centro) – Europos parkas. Didžiuliame 55 ha gamtos plote eksponuojama apie 100 skulptūrų, sukurtų garsių skulptorių iš užsienio.
Vilniaus parkai, skverai, draustiniai ir kitos žalios gamtos erdvės užima per 46 proc. miesto ploto. Vienos – sukultūrintos teritorijos, kitos – išlaikiusios natūralų grožį.
UŽUPIO RESPUBLIKA
Vilnelės vingyje į kalną kylantis daugiaamžis Užupis – menininkų rajonas, vadinamas Užupio respublika. Kūrybinga bendruomenė rengia originalias šventes ir akcijas, gražina savo respubliką. Jos garbės piliečiais yra lietuvis išeivis Jonas Mekas – avangardinio JAV kino pradininkas, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir kitos išskirtinės asmenybės.
Čia gausu meno galerijų, amatų dirbtuvių, jaukių kavinių. Aikštėje – Užupį globojantis angelas; upės krantinėje – Užupio undinėlė. Šv. Baltramiejaus bažnyčia (Užupio g. 17 A) Užupyje yra mažiausia bažnyčia Vilniuje. Ji atvira lankytojams I–IV 16–19, VII 9–14 val.
SENOJI ARCHITEKTŪRA
Senasis Vilnius – ne vien barokas. Įspūdingiausias senamiesčio akcentas – grakštus gotikos šedevras Šv. Onos bažnyčia; šalia – monumentali Bernardinų šventovė. Gražus Renesanso palikimas – Vilniaus universiteto Didysis kiemas, Alumnatas, Aušros Vartai ir atgimstantys Valdovų rūmai. Vilniaus arkikatedra, miesto rotušė ir Verkių rūmų ansamblis – iškiliausia lietuviškojo klasicizmo architektūra. Chodkevičių rūmai – stilingiausias ir didžiausias klasicizmo statinys visoje Lietuvoje.
