Vilniaus turizmo informacijos centras

Konferencijų biuras

Paskutinis atnaujinimas: 2010.09.07

Aplink Vilnių

Kernavės kryptis

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antra pusė). Čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes. Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kuriame sukaupti per kelis dešimtmečius trukusius kasinėjimus rasti praeities ženklai. Liepos pradžioje čia vyksta Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu savo įgūdžius rodo ir gaminius parduoda senųjų amatų meistrai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių – batsiuviai, puodžiai, stikliai, papuošalų meistrai, kalviai, kailiadirbiai, bitininkai ir kiti. Šventės metu vyksta parodomosios viduramžių kovos ir etninės muzikos koncertai. Pakeliui į Kernavę, Dūkštų miestelyje pasukus į kairę, miško keliukas atves prie Karmazinų pilkapių. Šiose vietose yra maždaug 130 pilkapių, iš jų trys buvo atkurti atlikus archeologinius kasinėjimus. Už Dūkštų keliui pakilus į kalną, galima pasivaikščioti po didžiausią Lietuvoje ąžuolyną, kurio pakraštyje išlikęs akmuo su runomis. Ties Dūkštos ir Neries upių santaka, šiek tiek išsukus iš kelio Vievio kryptimi, stūkso Karmazinų piliakalnis su gražiu Neries slėnio vaizdu, kur kadaise buvo pagonių šventykla. Šalia piliakalnio tarp senų ąžuolų vingiuoja pažintinis takas.

Daugiau informacijos: www.kernave.org, www.neriesparkas.lt.

Trakų kryptis

Trakų miestas įsikūręs tarp keturių ežerų. Didžiausio jų – Galvės – saloje stovi pilis, kurią XIV a. viduryje pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Tai bene didžiausia ir geriausiai restauruota Lietuvos pilis. Trakai yra mėgstama poilsio vieta. Čia galima ne tik apžiūrėti pilį, bet ir pasimaudyti, paplaukioti valtimi arba jachta. Šalia dabartinių arba Naujųjų Trakų yra Senieji Trakai. Būtent į Senuosius Trakus kunigaikštis Gediminas apie 1321 m. perkėlė sostinę iš Kernavės. Manoma, kad čia gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Pakeliui į Trakus galima aplankyti senus Lentvario, Užutrakio, Trakų Vokės dvarus, kurių parkus sukūrė žymus prancūzų kraštovaizdžių architektas Eduardas André.

Daugiau informacijos: www.trakai.lt, www.trakaimuziejus.lt.

Molėtų kryptis

26 km į šiaurę nuo Vilniaus važiuojant Molėtų plentu yra Europos žemyno geografinis centras, kurį 1989 m. nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai. Šiek tiek išsukus iš kelio galima apžiūrėti arčiau Vilniaus esantį Europos parką. Jame po atviru dangumi tarp medžių ir tvenkinių eksponuojama daugiau kaip 90 skulptūrų, kurias sukūrė menininkai iš viso pasaulio.

Daugiau informacijos: www.egc.lt, www.europosparkas.lt.

Medininkų kryptis

Medininkuose yra išlikę XIV a. pastatytos mūrinės pilies fragmentai – gynybinė siena ir pagrindinio bokšto dalis. Tuo metu Medininkai buvo vienas didžiausių Lietuvos miestų ir gynybinis centras. Lietuvai priėmus krikščionybę (1387 m), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsakymu čia buvo pastatyta viena iš septynių pirmųjų bažnyčių. Šalia Medininkų yra aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo ir Juozapinės kalvos, virš jūros lygio iškilusios beveik 300 m.

Daugiau informacijos: www.lietuvospilys.lt, www.vilniaus-r.lt.

Vykstant Medininkų kryptimi yra ir Struvės geodezinio lanko punktai. Lanko sudarymas buvo XIX a. pirmosios pusės bandymas ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Astronomas, Tartu universiteto profesorius Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti. Tai objektas, nusitęsęs per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso Norvegijoje. 3 iš 34 geodezinio lanko punktų yra Lietuvos teritorijoje, tai: Meškonys (Nemenčinės sen.), Paliepukai (Nemėžio sen.) ir Gireišiai (Rokiškio raj.). 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Daugiau informacijos www.kpd.lt

Paieška svetainėje