1009 Lietuvos vardas pirmą kartą paminimas rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje.
1251 Popiežiaus bule Lietuvai buvo pripažintas karalystės statusas.
1253 Kunigaikštis Mindaugas karūnuojamas Lietuvos karaliumi. Dabar liepos 6-oji yra Lietuvos valstybės diena.
1323 Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais Vilnius pirmą kartą Gedimino laiškuose popiežiui paminimas kaip Lietuvos sostinė.
1387 Didysis kunigaikštis Jogaila pakrikštija Lietuvą, sudaro Lietuvos sutartį su Lenkijos karalyste ir suteikia Vilniui miesto teises.
1410 Armija, vedama Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, pasiekia lemiamą pergalę prie Žalgirio prieš vokiečių ordinus.
XIV–XV a. Lietuva su prijungtomis žemėmis tampa viena iš didžiausių Europos valstybių.
1495 Vilniuje įsteigiami pirmieji auksakalių ir siuvėjų cechai. Sostinė pradeda plėstis kaip rytinės vidurio Europos prekybos, pramonės ir kultūros centras.
1501 Pradėjo veikti miesto vandentiekio sistema.
1522 Pranciškus Skoryna įkuria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.
1547 Išspausdinta (Karaliaučiuje) pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
1569 Vilnius ima prarasti kai kuriuos sostinės atributus po Liublino unijos, kuria buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika). Varšuva tampa milžiniškos jungtinės valstybės centru.
1579 Vilniuje jėzuitų įsteigtai mokyklai suteikiamas Universiteto vardas. Universitetas tampa svarbiausiu kultūros centru regione.
1655–1661 karų ir Vilniaus okupacijos laikotarpis, kai gotikinis, renesansinis ir ankstyvojo baroko Vilnius buvo iš esmės sunaikintas. Buvo žudomi, tremiami miestiečiai, grobstomas ir deginamas visas miestas.
1795 Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvą aneksuoja Rusija, paversdama ją savo gubernija, o Vilnių – Rusijos gubernijos centru. Daug miestiečių išžudyta arba ištremta į rytinius Rusijos imperijos regionus.
1830–1831 Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos administracinę valdžią, kilęs dėl imperijos politikos – represijų, savivalės.
1831 Numalšinusi sukilimą, Rusijos administracija uždaro Vilniaus universitetą, katalikų bažnyčias verčia stačiatikių cerkvėmis, o vienuolynai uždaromi arba paverčiami kareivinėmis.
1862 Nutiesta Sankt Peterburgo – Vilniaus – Varšuvos geležinkelio linija; atidaryta geležies liejykla ir tabako fabrikas; įkurta pirmoji alaus gamykla.
1864 Po antrojo sukilimo prieš Rusijos administraciją, uždraudžiama lietuviška spauda. Knygos lietuvių kalba spausdinamos Prūsijoje ir knygnešiai jas slapta platina Lietuvoje. Pradeda veikti slaptos lietuvių mokyklos.
1896–1902 Vilnius tampa nacionalinio atgimimo centru.
1904 Panaikinamas lietuviškos spaudos draudimas.
1905 Įvyko Didysis Vilniaus seimas, suformulavęs Lietuvos savarankiškumo atkūrimo idėją.
1918 vasario 16-ąją Vilniuje paskelbus deklaraciją, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
1920 Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą. Lietuvos sostinė perkeliama į Kauną.
1939–1940 Lietuvos nepriklausomybė sunaikinama Sovietų sąjungai ir Vokietijai pasirašius Molotovo–Ribentropo aktą, kuriuo pasidalinamos politinės įtakos sferos Europoje. Sovietų Sąjunga sugrąžina Vilnių Lietuvai ir okupuoja visą Lietuvą.
1941–1944 Antrasis pasaulinis karas. Per Antrąjį pasaulinį karą nukenčia Vilniaus senamiestis. Tačiau dauguma vertingų monumentų išlieka.
1940–1953 Okupacinė valdžia vykdo masinius trėmimus ir represijas. Lietuva neteko apie trečdalio gyventojų.
1944–1953 Lietuvoje vyksta pogrindinis totalinis pasipriešinimas okupacijai.
1945 Lietuva tampa pagrindine Jungtinių tautų nare. Narystę organizacijoje išrūpino emigravę buvusios nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjai okupacijos nepripažinusių valstybių dėka.
1990 kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
1991 Lietuva tampa Jungtinių Tautų nare jau kaip nepriklausoma valstybė.
2004 kovo mėnesį Lietuva tampa NATO nare, gegužės mėnesį – Europos Sąjungos nare, o Vilnius viena iš ES ir NATO valstybių sostine.
